Neseniai paskelbtą žinią apie Kaune ketinamą steigti kultūros ir kūrybinių inovacijų (KKI) kompetencijos centrą, kurie yra naujovė pasaulyje, lydi daugiau detalių. Jas liepos 11 dieną KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame forume „Distributed Excellency: How to Innovate in Cultural and Creative Sector“ atskleidė Lietuvos ir Italijos mokslininkai, inicijavę centro steigimo projektą ir gavę Europos Komisijos finansinę paramą.
Jungtinė Kauno technologijos universiteto (KTU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Milano politechnikos universiteto ekspertų komanda pristatė centro viziją, kurios parengimas ir pradiniai įgyvendinimo etapai bus finansuojami pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. Projekto vertė – kelios dešimtys milijonų eurų.
Sujungs mokslą, meną ir verslą
Technologijas, kultūrą, menus ir verslą jungiantis centras bus orientuotas į mokslo tyrimus, specializuotas paslaugas ir naujovių inkubaciją bei veiks atviros laboratorijos principu. Įvairių sričių mokslininkų, menininkų, kultūros institucijų, verslo atstovus ir bendruomenes jungiančiam centrui jau preliminariai numatytos patalpos Kaune, Vilijampolės rajone.
Jungiamoji grandis tarp mokslo, verslo ir meno bendruomenių būsiantis Kultūros ir kūrybinių industrijų ekscelencijos centras taps traukos tašku tiems, kurie suinteresuoti inovatyvių produktų ir paslaugų vystymu. Pastarasis procesas būtų grįstas mokslo rezultatų taikymu ir skaitmeninių technologijų panaudojimu.
Centro vizijos kūrėjai akcentuoja sumanymo unikalumą – kol kas panašiais kompetencijų perdavimo centrais Baltijos šalys pasigirti negali. Analogiškų centrų steigimas pasaulyje dar tik įgauna pagreitį. Europoje tokie traukos taškai dar tik kuriami. Kaip sektiną pavyzdį projekto rengėjai nurodo Australijoje esantį panašų centrą.
Projekto iniciatoriai įžvelgia didžiulį potencialą telkiant įvairialypio kultūros ir kūrybinio sektoriaus pajėgas ir vystant projektus, susijusius su medijomis, mada, dizainu, pramogų pasauliu ir kitomis sritimis.
Inovacijų proveržis
„Galvodami apie KKI ekscelencijos centrą mes galvojame apie kelis raktinius žodžius – kūryba, virtuali realybė ir dalinimosi kultūra – šie žodžiai iš esmės atspindi šio centro išskirtinumą, tyrimų ir inovacijų turinį. Centras ketina sutelkti aukštos kompetencijos tyrėjus, menininkus bei inovatorius, kurie mato ir nori stiprinti meno, tyrimų, technologijų ir verslo sinergijas į kūrybos procesą įtraukiant ir visuomenę“, – pastebi l.e.p. KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.
KTU prorektorė neabejoja, kad būsimas centras atvertų plačią erdvę universiteto telkiamiems dizaino, architektūros, muzikos technologijų, inovacijų vadybos ir kitų sričių specialistams realizuoti savo idėjas, ženkliai prisidedant prie prioritetinių universiteto mokslo ir studijų proveržio krypčių.
Suvienytas aukštųjų mokyklų pastangas steigti centrą vertina kaip stiprų proveržį telkiant stipriausių Kauno universitetų akademinės bendruomenės potencialą ir nukreipiant jį į kultūros ir kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje ir už jos ribų.
A. Pundzienė akcentuoja, kad Ekscelencijos centro steigime dalyvauja ir ilgamečiai KTU partneriai iš Milano politechnikos universiteto – jie įneša turtingą patirtį ne tik Dizaino, Architektūros ar inovacijų valdymo kryptyse, bet ir patirtį susijusią su panašių ekscelencijos centrų steigimu Europoje. Aukštomis pozicijomis reitinguose vertinamas (QS reitinge – 156 vieta pasaulyje) ir į technologijos mokslus orientuotas Italijos universitetas rengia inžinerijos, industrinio dizaino ir architektūros specialistus.
Palaikymas – valstybiniu mastu
Ekspertai pabrėžia ilgalaikę centro perspektyvą. VDU docentės Linos Kaminskienės teigimu, kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius dėl tradicinės pramonės šakų kaitos ateityje tik plėsis, todėl investicijos į mokslo tiriamosios veiklos ir verslo sąveiką žmonių potencialo auginimą atneš naudos ir aukštojo mokslo sektoriui, ir miestui, ir valstybei.
KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame forume „Distributed Excellency: How to Innovate in Cultural and Creative Sector“ ne kartą nuskambėjo mintis, kad sumanymą palankiai vertina ir politinių sprendimų priėmėjai.
Štai Kauno miesto savivaldybė ateityje numato konkrečią vietą, kur būtų galima steigti šį centrą. Miesto valdžia prie sumanymo prisidėtų suteikdama patalpas buvusioje mokykloje, Vilijampolėje.
LR kultūros ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vadovė Daiva Nazarovienė pabrėžė, kad Lietuvos kultūros politikos darbotvarkėje kultūros ir kūrybinės industrijos užima svarbią vietą ir atitinka Lietuvoje apsibrėžtus sumanios specializacijos strategijos prioritetus.
Forume sveikinimo žodį tarusi Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė dėkojo projekto rengėjams už tarptautinę iniciatyvą ir Kauno kaip sumanaus miesto veiklų stiprinimą.