Šiandien kuriama ir nuolat tobulinama vertimo programinė įranga leidžia bene kiekvienam įveikti užsienio kalbos barjerus, todėl vertėjų darbas dažnai nuvertinamas ir laikomas nebereikalingu. Vis tik Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė Ramunė Kasperavičienė su tuo nesutinka – ji siekia pakeisti tokį visuomenėje įsigalėjusį mąstymą: „Tai vienas iš mano profesinės srities iššūkių plačiąja prasme“.
Moteris tikina, kad nors technologijos žmonėms suteikia tikrai daug galimybių ir palengvinimų, susijusių su darbo procesu, vertėju, anot jos, gali būti ne kiekvienas. Kaip, beje, ir krepšininku.
„Lietuvoje žmonės galvoja, kad vertimo mokytis nereikia ir kad gerai mokėdamas kalbą gali puikiai versti. Tai visiškai netiesa. Juk vien tik žiūrėdamas krepšinį per televiziją ar žaisdamas jį kieme su draugais dar netampi puikiu krepšininku“, – mano R. Kasperavičienė.
Apie vertėjų galimybes šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, pastarųjų suteikiamas galimybes vertėjams ir apie lyčių lygybę moksluose su KTU SHMMF profesore kalbamės plačiau.
Kaip nusprendėte eiti mokslo keliu ir kas jus labiausiai motyvavo šiam pasirinkimui? Kas šioje veikloje jus labiausiai žavėjo ir žavi šiandien?
Motyvacija atsirado dar doktorantūros studijų metu, kai vertimą galėjau pažinti ne tik iš praktinės, bet ir iš mokslinės pusės. Tai labiausiai mane ir žavėjo – ne tik pačiai versti ar perduoti sukauptas žinias bei patirtį studentams, bet ir tirti vertimą kaip procesą, suprasti, kas lemia vienokius ar kitokius vertėjo sprendimus, kas vyksta vertėjo galvoje vertimo proceso metu.
Šiandien šie tyrimai dar įdomesni. Jau dabar vertėjo profesija yra virsme – technologijų pažanga verčia vertėją transformuotis. Vertindami šiuolaikinio vertėjo darbą, jau kalbame ne apie kompiuterinių sistemų pagalbą verčiant, bet apie žmogaus-vertėjo-postredaktoriaus darbą paverčiant kompiuteriniais įrankiais išverstą tekstą priimtinu, suprantamu ir viešai publikuojamu.
Dirbate KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Ar sunku atstovauti „minkštiesiems“ mokslams technologinės pakraipos universitete?
Socialiniai ir humanitariniai mokslai nebeatsiejami nuo technologijų. Tokiame universitete kaip KTU turime geriausias galimybes vystyti ir tirti technologijomis grįstus socialinius ir humanitarinius mokslus. Tai, kad vis dar egzistuoja stereotipai, jog socialiniams ir humanitariniams mokslams geriausia vieta klasikiniuose universitetuose, yra XX-ojo, o ne XXI-ojo amžiaus mąstymas. Tai – saviapgaulė ir neapdairus akivaizdžių dalykų ignoravimas. Juk net ir dirbtinis intelektas yra matematikos, logikos, psichologijos, neurologijos, komunikacijos, filosofijos, lingvistikos, taigi iš esmės visų mokslų darinys.
Kas jus paskatino domėtis būtent technologine vertimo procesų sritimi?
Technologijomis pradėjau domėtis todėl, kad be jų vertimo veikla jau senokai nebeįsivaizduojama. Be to, dirbu KTU ir esu įsitikinusi, kad būtent čia daugiausiai galimybių atlikti tyrimus, susijusius su vertimo technologijomis. Nesakau, kad tai reiškia, kad tokius tyrimus atlikti technologiniame universitete bus lengviau, bet bendraminčių tikrai sutinku, su kuriais ir kalnus nuversti nesunku.
Vertinant bendrai, kokią vietą jūsų gyvenime užima technologijos?
Kadangi tiek moduliuose, kuriuos dėstau, tiek atliekamuose tyrimuose orientuojuosi į technologijas humanitariniuose moksluose – jos yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Didžiausių pasaulio kompanijų vadovai šiandien labai aiškiai įvardija, kad technologijų vystymo kompanijose jaučiamas filosofijos ir kitų humanitarinių mokslų specialistų poreikis ir trūkumas. Tik sinergijoje ir visų mokslų sąjungoje įmanoma tikra ir visapusė mokslo pažanga, tarnaujanti visuomenei, gamtai ir pasauliui.
Pakalbėkime apie lyčių balansą moksluose. Humanitariniai, socialiniai mokslai paprastai daugiau dėmesio sulaukia iš moteriškos lyties atstovių, tuo tarpu tiksliuosiuose moksluose vis dar dominuoja vyrai. Kaip manote, kodėl?
Tai susiję su stereotipais ir tradicijomis, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai siejami su moteriškąja lytimi. Tačiau ilgainiui, manau, tai turėtų keistis. Jokia sritis, jokie mokslai neturėtų būti laikomi vyriškais ar moteriškais.
Su kokiais stereotipais esate susidūrusi darbo aplinkoje? Ar kada jautėtės nepakankamai įvertinta vien dėl savo lyties?
Niekada nesijaučiau nepakankamai įvertinta dėl to, kad esu moteris. Galbūt esu kartą ar kelis jautusi, jog esu nuvertinama tik todėl, kad esu humanitarinių mokslų atstovė, bet toks požiūris nieko nepasako apie mane, o tik apie taip manantįjį, nesuvokiantį, kad kalba, kultūra yra civilizacijos pamatas, kaip filosofija ar etika – mokslo.
Technologinė pažanga gali būti netgi pavojinga, jei ji nėra sąjungoje su humanitariniais ir socialiniais mokslais. Pažvelkime į tai iš arčiau. Pavyzdžiui, mokslininkai jau gali atgaivinti mirusiomis laikytas smegenis. Ar tie mokslininkai kalba apie tokios pažangos pasekmes? Ne. Jie geriau kalba apie procesą. Nes pasekmėms įvertinti dar reikės daug laiko ir daugelio humanitarinių sričių mokslininkų ir praktikų diskusijų.
Kaip manote, kokią pridėtinę vertę technologijų ir (ar) inžinerijos srityje gali suteikti moteris?
Nemanau, kad moksle ar bet kurioje kitoje srityje ką nors lemia lytis. Anksčiau buvo gajūs stereotipai, susiję su lytimi, profesija ir sritimi, kurie, kaip bebūtų gaila, iki šiol daug kur išlikę. Tačiau viskas keičiasi. Galbūt gyvenu idealizuotame pasaulyje, „burbule“, ir kažko nepastebiu, bet mano visos draugės ir daugelis moterų, kurias pažįstu, yra stiprios asmenybės, suteikiančios pridėtinę vertę bet kurioje srityje. Taip pat kaip ir vyrai. Gyvenu ir dirbu apsupta stiprių žmonių: tiek moterų, tiek vyrų, galinčių daug nuveikti Lietuvos labui.
Kuri iš jūsų vykdytų veiklų, prie kurių esate prisidėjusi, jums labiausiai įsiminė ir paliko giliausią įspūdį? Kurį savo profesinį pasiekimą įvardintumėte kaip patį svarbiausią?
Šiuo metu vykdome tyrimus su žvilgsnio sekimo technologijomis. Informacines technologijas pasitelkiame tiriant kognityvinius procesus vykstančius vertėjo ar teksto skaitytojo galvoje. Būtent tokie tyrimai, apimantys informacines technologijas, psichologiją, kalbotyrą, vertimą ir kitus mokslus, man yra patys įdomiausi.
Kiekvienas atliktas tyrimas tampa mažu pasiekimu ar žingsneliu link kažko didesnio. Pastovus buvimas iššūkių kelyje ir tampa didžiausiu įkvėpimu bei paskata siekti kažko naujo. Man svarbiausia tai, kad mėgstu savo profesiją, be to, turiu galimybę į savo sritį – vertimą – pažvelgti iš įvairių pusių: mokslinės, praktinės, akademinės studentiškosios. Visa tai galiu papildyti ir sieti su veiklomis ir pomėgiais už universiteto ribų. Manau, tai svarbiausia.
Atliekate išties sudėtingus tyrimus, kurie ne šios srities specialistams gali atrodyti itin komplikuoti. Kaip nugalite baimes, kad kažkas nepavyks, kažko nežinosite ar suklysite?
Būtent siekis sužinoti mane ir veda į priekį. Man įdomu viskas, kas nežinoma. Ir nors tas sužinojimas reikalauja daug laiko ir pastangų, ypač technologijose, kurios vystosi kaip niekad greitai, pats procesas yra labai įdomus – visada kitoks, o rezultatas dažniausiai nustebinantis.
Abejonių, kad kažkas nepavyks ar suklysiu, žinoma, yra. Bet niekada neabejoju, kad neverta. Visada verta daryti kažką naujo. Be to, visas baimes nugalėti labai paprasta, kai šalia yra palaikantys, padedantys ir motyvuojantys kolegos. Esu laiminga visus tyrimus galėdama atlikti ne viena, o komandoje.
„Moterys ir technologijos“ yra Kauno technologijos universiteto turinio projektas apie moteris, dirbančias technologijų, inžinerijos, inovacijų srityje. Šio projekto tikslas – griauti visuomenėje įsigalėjusius lyčių stereotipus, susijusius su profesijų pasirinkimu ir pasiekimais mokslo srityje.
