Pagrindinis klausimas, kuris įmonių vadovams kelia nerimą ir dažnai neleidžia ramiai miegoti, – kaip įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje ir užtikrinti rinkos dalies bei pelno augimą? Jis rūpi ne tik verslininkams – šių metų antroje pusėje Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas pagaliau leido išsiaiškinti, kokia elgsena būdinga sėkmingai veikiančioms inovatyvioms įmonėms ir ką svarbu žinoti Lietuvos bendrovėms, plėtojančioms inovacijas.
Mokslininkai neabejoja, kad įmonės konkurencinį pranašumą ir gerus finansinius rezultatus užtikrina jos gebėjimai nuolat integruoti, kurti ir pertvarkyti turimus žmonių bei kitus išteklius atsakant į kintančios verslo aplinkos keliamus iššūkius. Nuolat išlaikyti budrumą ir tobulinti savo gebėjimus – vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių išlikimą vis labiau aštrėjančioje įmonių tarpusavio konkurencijų kovoje.
KTU pirmą kartą Lietuvoje atliko įmonės dinaminių gebėjimų įtakos jos konkurenciniam pranašumui tyrimą ir apklausė net 450 Lietuvos įmonių. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad nors įmonių dinaminiai gebėjimai pasaulyje analizuojami pastaruosius 20 metų, dažniausiai tai teoriniai tyrimai, neturintys praktinio pagrindimo.
Atpažinti grėsmes ir naujas galimybes
Pasak tyrimo grupės vadovės, KTU mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, įmonės, kurių konkurencinis pranašumas yra inovatyvūs produktai ir paslaugos, privalo nuolat stebėti verslo aplinką – sugebėti atpažinti bei įvardyti rinkos pokyčius ir pastebėti su tuo atsirandančias galimybes. Siekiant išlaikyti budrią akį, tai reikėtų daryti ne intuityviai, o sukurti tokią sistemą, kuri nepriklausytų nuo vieno darbuotojo. Kaip parodė KTU atliktas tyrimas, tai padėtų anksčiau signalizuoti apie artėjančius pokyčius ir naujas galimybes.
„Netinkamai pasirinkta galimybė – tai nesėkminga investicija, sugaištas darbuotojų laikas ir išeikvoti ištekliai. Žinoma, kuriant inovacijas neįmanoma nerizikuoti ir yra daugiausia 20 proc. tikimybė, kad projektas bus sėkmingas, tačiau, taikant tam tikras procedūras, sėkmės tikimybę galima padidinti“, – kalbėjo mokslininkė.
Viena yra rasti galimybes ir visai kas kita – gebėti jomis tinkamai pasinaudoti. KTU tyrimas rodo, kad naujų idėjų ir jų įgyvendinimo bandymų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su inovatyvių įmonių gerais rezultatais.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sėkmė lydi tas bendroves, kurios profesionaliai valdo inovacijų projektus ir riziką. Paradoksas tas, kad sėkmingos įmonės investuoja į aukštos pridėtinės vertės rizikingus inovacijų projektus, tačiau tos investicijos gerai apgalvotos.
Aktyvus dalyvavimas verslo aplinkoje
KTU tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad įmonės konkurencinį pranašumą kuria inovatyvumo lygis. Analizuojant tyrimo rezultatus ryškėja rekomendacijos, kaip Lietuvos įmonės gali tobulinti savo gebėjimus ir didinti savo inovatyvumo lygį. KTU prorektorė prof. A. Pundzienė teigia, kad atsiskleidžia labai aiškūs skirtumai, kiek ir kaip įmonės įsitraukia į verslo aplinkos bendradarbiavimo tinklų kūrimą.
Sėkmingos inovatyvios įmonės turėtų kuo intensyviau dalyvauti savo verslo aplinkoje: kitų organizacijų ir įmonių valdybose bei tarybose, turėti nuolatinių partnerių universitetų arba tyrimų institucijų, nuolat bendradarbiauti su tyrėjais ir studentais, dalyvauti vietos bendruomenių veikloje. Tai yra susikurti platų tinklą verslo aplinkoje – informacijos kanalus, kurie užtikrintų reikiamą informacijos pritekėjimą į įmonę. KTU tyrimas rodo, kad šiandien nemažai Lietuvos įmonių nepakankamai intensyviai kuria vietinius ir tarptautinius bendradarbiavimo tinklus.
Skirti pakankamai laiko
Beje, įmonės turėtų skirti ne mažiau kaip 10 proc. darbo laiko sau nebūdingai veiklai. Būtent šios ne su tiesioginiu darbu susijusios veiklos generuoja naujas originalias idėjas. KTU tyrimo rezultatai taip pat primena, kad vienas lauke – ne karys. Kitaip tariant, sėkmė lydi tas įmones, kurios darbą grindžia komandiniu darbu. Deja, tai Lietuvos bendrovėse šiandien nėra kasdienybė.
„Iš tikrųjų inovatyvios sėkmingos įmonės renkasi tas galimybes, kurių aukšta pridėtinė vertė, nors su tuo susijusi didesnė rizika. Be to, tokios įmonės daug laiko skiria originalių idėjų paieškai“, – teigia prof. A. Pundzienė. O ne tokios sėkmingos įmonės dažniau išbando daug naujų idėjų ir eina bandymų bei klaidų keliu. Šis metodas neefektyvus ir retai kada pasiteisina. Todėl, pasak KTU mokslininkės, nebelieka pakankamai laiko naujų idėjų paieškai.
Svarbu suvokti, kad laimi ne tas, kuris kiekvieną naują mintį įgyvendina, o tas, kuris ją pasveria, investuoja į inovatyvių projektų valdymą ir nuolat mokosi. Inovatyvūs projektai yra rizikingi, todėl laimi tos įmonės, kurios investuoja į projektų vadovų kompetenciją ir reikiamų išteklių pritraukimą bei precizišką aplinkos analizę.
Be to, sėkmingos įmonės skiria daugiau dėmesio inovatyvių projektų valdymo įrankiams: idėjų atrankai, duomenų surinkimo, analizės ir valdymo, sprendimų priėmimo, kompetencijos ugdymo technologijoms bei platformoms. Sėkmingos įmonės mokosi iš nesėkmingų inovatyvių projektų, jų neparklupdo atsitiktinės nesėkmės.
„Sėkmingų įmonių darbuotojai daug aktyviau įsitraukia į inovatyvių idėjų paiešką, siūlo daugiau naujų idėjų“, – pastebi profesorė. Pasak jos, tokių įmonių darbuotojai kartais ir savanoriškai investuoja savo asmeninį laiką, nes dažnai iniciatyvos kyla iš pačių darbuotojų, o ne primetamos iš viršaus. Sėkmingose įmonėse galioja principas „Nėra inovacijų projekto lyderio – nėra ir projekto“. Verta į tai įsiklausyti.
Inovatyvių technologijų lyderis
Diskusijas apie inovacijų svarbą įmonėse plėtoti ir gilinti padeda lapkričio viduryje duris atvėręs naujasis KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius, „Santakos“ slėnio dalis – reali erdvė, kurioje sukuriami bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo produktai – inovatyvios technologijos.
Čia sukoncentruotas mokslo potencialas, pasak A. Pundzienės, užtikrina, jog mokslas, mokslininkai, įranga būtų konkurencingi, lyginant su pažangiausiais pasaulio universitetais.
„Kuriame žinias, kurios šiandien reikalingos inovacijų ekonomikai,“ – teigia profesorė.
Pavyzdžiui, KTU Sintetinės chemijos institutas jau daugiau nei 15 metų kuria vaistų komponentus kitoms pasaulio šalims, vykdomi stambių tarptautinių įmonių užsakymai. Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas pripažintas lyderiu pagal tarptautinių projektų mažoms ir vidutinėms įmonėms skaičių.
A. Pundzienės teigimu, tai – didžiulis pripažinimas, o KTU „Santakos“ slėnis – tarsi Kauno regiono Silicio slėnis.
