Dr. Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Skaitmeninės kultūros dėstytojas
„Žmonijos istorija artėja prie lūžio, kai dirbtinis intelektas (DI) užvaldys pasaulį. Robotai pasiglemš darbo vietas ir valdžią iš žmonių, tada įvyks katastrofa, po kurios galimai seks pasaulio pabaiga.“ Panašaus pobūdžio istorijos scenarijus populiarino ir vis dar populiarina nemaža dalis distopinių mokslinės fantastikos filmų Holivude.
Tačiau atrodo, kad fantastinio kino pesimistinės pranašystės, jei ir pildėsi, tai labai nežymiai realybėje, kuri yra kur kas mažiau dramatiška – DI vystymasis turi laiko ir daug iteracijų reikalaujančius etapus, tad nėra ko būgštauti, jog vieną dieną pabudę rasime robotų užvaldytą miestą.
Dirbtinis intelektas – kas tai?
Prieš pereinant prie keleto etaloninių šio žanro filmų apžvalgos ir palyginimo, derėtų trumpam stabtelėti prie DI sampratos. Dirbtinis intelektas – tai programinę įrangą turintis automatas, veikiantis algoritmų pagrindu.
Siauresne ir kur kas ambicingesne prasme (kuri labiausiai jaudina mokslinės fantastikos mėgėjus) – tai algoritminis automatas, veikiantis ir reaguojantis kaip žmogus, kitaip sakant, dirbtinis žmogus ar bent jau automatas, vis labiau supanašėjantis su žmogumi ir net pastarąjį ilgainiui pranokstantis evoliucijos raidoje.
Kol kas nekelkime klausimo, ar antroji samprata yra apskritai pagrįsta. Šiandien DI pritaikymo laukas apima šnekamosios kalbos atpažinimą, natūralios kalbos apdorojimą ir vertimą, vizualinę percepciją, mašinų mokymąsi, mąstymą, išvadų darymą ir net strategijų kūrimą, planavimą, intuiciją.
Jau daugiau nei 30 metų verslo ir sveikatos priežiūros srityje yra naudojamos taisyklėmis grįstos kompiuterinės programos, vadinamos ekspertine sistema, su kurios pagalba galima kaupti informaciją, spręsti tam tikros srities uždavinius, daryti išvadas ir, pavyzdžiui, medicinines diagnozes. Ši sistema ne tik pateikia duomenis, kaip tai daro duomenų bazių programos, bet ir, išanalizavusi ekspertines žinias, gali išspręsti tam tikras su sprendimo priėmimu susijusias problemas (pvz. paskolų dalinimo sferoje).
Kitas DI kūrimo etapas – procesų automatizavimas robotais (angl. Robotic Process Automation, RPA). Virtualūs robotai gali nuveikti rutininius darbus patys, kai sprendimui atilikti nebereikia žmogaus įsikišimo. Skambučiai į įmonę, draudimo išmokos ir net architektūriniai projektų paskaičiavimai yra tvarkomi ir tikrinami automatiškai.
DI dar labiau priartėja prie žmogaus gebėjimų, atpažindamas balsą (kas ir ką sako), versdamas iš vienos šnekamosios kalbos į kitą, kurdamas pasisakymus, rašydamas žinutes ir net straipsnius žiniasklaidoje. Kompiuterinė „rega“ gali identifikuoti vaizdą – rūšiuoti skirtingas prekes sandėlyje, atpažinti veidą oro uosto saugumo patikros metu. DI jau gali atlikti ir kai kurias vadovavimo ar administravimo darbus, kaip antai: sudaryti įmonės artimiausių darbų planą, susirinkimo darbotvarkę, darbuotojų darbo grafikus, komandiruotes, optimizuoti užduotis.
Šiomis dienomis DI vystymasis žengia dar vieną žingsnį. Tai mašinos mokymasis, kai panaudojant įvarius statistinius metodus, mašinos ima pačios mokytis iš duomenų su daliniu žmogaus įsikišimu ar netgi be jokio.
Giluminis mokymasis, paremtas dirbtinių neuronų konstravimu, dar labiau priartina DI prie žmogaus smegenų veiklos atkartojimo. Šios rūšies sistemos toliau skverbiasi į tokias žmogaus veiklos sritis, kaip: socialinių tinklų filtravimas ir tvarkymas, bioinformatika, vaistų kūrimas, rentgeno ir panašių atvaizdų analizė, kompiuterinių žaidimų kūrimas – o rezultatai prilygsta ir net pranoksta tuos, kuriuos pavyksta pasiekti ekspertams. Versle pokalbių robotai (chatbots) bendrauja su klientais, derindami mašininį mokymąsi, natūralios kalbos apdorojimo ir dalyvavimo pokalbyje algoritmus.
Robotai, apjungdami savyje vis daugiau DI savybių ir gebėjimų, tampa išmaniais mechanoidais, gebančiais ruošti mėsainius restoranuose, tvarkyti prekes sandėliuose ir atlikti chirurgines operacijas.
Mašinos pranoksta žmones, kai reikia atlikti rutininius, didelio tikslumo, kalkuliacijos ir ištvermės reikalaujančius darbus pramonėje, akcijų prekyboje, šachmatų ar Go žaidimuose, o ateityje – ir automobilių vairavime. DI valdomi robotai nepavargsta, neatsikalbinėja, tiksliai vykdo užduotis ir neserga.
Svajonė turėti tokį draugą ar pagalbininką visais laikais skatino žmogų kurti DI. Kita vertus, baimė, jog toks tarnas vieną dieną gali tapti ponu, yra viena iš pagrindinių mokslinės fantastikos filmų apie DI temų.
Tęsinys – antroje straipsnio dalyje.
