Gegužės 19-20 dienomis tarptautinėse dronų lenktynėse Lenkijoje startavo trys sportininkai iš Lietuvos. Pasaulinės oro sporto federacijos (FAI) pripažintose varžybose Gdynėje Lietuvos garbę gynė vienintelė šalyje akademinė – Kauno technologijos universiteto (KTU) – komanda, Lenkijoje pradėjusi naująjį sezoną. KTU MIDF dekano Andriaus Vilkausko teigimu, dronų lenktynės yra puikus būdas pademonstruoti inžinerinį kūrybiškumą ir išreikšti save įvairių studijų programų studentams. Kadangi dronų pritaikomumas civilinėse srityse – kone beribis, domėjimasis šiuo sportu gerokai pasitarnaus ir jaunuolių profesinėse karjerose.
KTU ir Lietuvai Gdynės dronų festivalyje atstovavę Arminas Volskis, Arvydas Tomkus ir Mantas Žitkus susirungė su 60 atstovų iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Italijos ir Rusijos.
Startą vertina santūriai
Dar prieš varžybas dronus pilotuojantys vaikinai juokavo, kad apima stresas vien tik pažvelgus į dalyvių sąrašą, tačiau išvyko nusiteikę pozityviai. Lietuviams pavyko pakilti iki trečiojo dešimtuko: A. Volskis užėmė 23 vietą, M. Žitkus – 24, o A. Tomkus varžybas baigė 40 pozicijoje.
„Labai trūko laiko treniruotėms, pagal šių varžybų formatą per dvi dienas skridome tik 5 kartus, todėl nepakankamai gerai susipažinome su trasa“, – įspūdžiais dalijosi KTU studentas A. Tomkus.
Komandos teigimu, kaimyninėje šalyje dronų varžybos – labai populiarios, susiformavusi gausi dronų sporto entuziastų bendruomenė, todėl nenuostabu, kad Lenkijos sportininkai užima prizines vietas, kai kurie jų – svarbių tarptautinių čempionatų nugalėtojai.
Pergalę Gdynėje išplėšė žinomas dronų varžybų meistras Macieju Poschwaldas, už nugaros palikęs Tomą Petersoną (Latvija) ir Marciną Malinskį (Lenkija).
Komandą nustebino netikėtas varžybų Lenkijoje ypatumas. Gdynės festivalio organizatoriai nenaudojo automatinės laiko matavimo sistemos, kuri įprasta Lietuvoje ir Latvijoje. Rezultatai fiksuoti naudojant chronometrus ir stebint transliaciją.
Pasak sportininkų, dauguma komandų net savo kasdieninėse treniruotėse naudoja automatines laiko matavimo sistemas, todėl abejonių dėl rezultatų tikslumo nekyla. Tokios laiko matavimo sistemos naudojamos ir Baltijos šalyse rengiamose varžybose.
Komanda jau susiplanavo tolesnį varžybų maršrutą. Jų laukia varžybos Rygoje, Venspilyje, Vilniuje ir kituose miestuose. Anot komandos narių, sezono siekiai aiškūs – dalyvauti tarptautinio lygio renginiuose, atstovauti savo šaliai ir stengtis užimti kuo aukštesnes pozicijas.
Dronus konstruoja patys
KTU komanda „drON“ komanda dažniausiai treniruojasi iki 5 kartų per savaitę. „Jei nudžiugina geras oras, tai susiorganizuojame ir keletą paskraidymų per dieną“, – pasakojo M. Žitkus.
Vaikinai šiuo sportu rimčiau susidomėjo prieš 4-5 metus, kai ši naujovė pasiekė Lietuvos aviasporto mėgėjus. Dronus varžyboms pilotai gaminasi patys, siunčiasi detales, jas konstruoja į įrenginius. Elektros inžineriją studijuojantis A. Tomkus pamena, kad savo pirmojo drono rėmą išsipjovė pats.
Sportiniai dronai valdomi radijo bangų siųstuvais. Judėjimas stebimas per vadinamuosius pirmo asmens vaizdo akinius (FPV) – tai leidžia į droną įmontuota vaizdo kamera ir video siųstuvas.
Į varžybas vaikinai paprastai vežasi po du dronų komplektus. Visa įranga sukomplektuota labai panašiai, kad esant techniniams nesklandumams komandos nariai galėtų dalintis įrenginiais.
Norintys išbandyti dronų pilotavimą pradžiai gali pasirengti maždaug 600 eurų kainuojančią įrangą. Vaikinai patikslina, kad tai nebūtų variantas, tinkamas tarptautinėms varžyboms. „Vis dėlto tai nėra toks brangus sportas, jeigu palygintume su automobilių lenktynėmis“, – teigia M. Žitkus.
Komandą parėmė universitetas
Pasak komandos narių, idėja apie universiteto dronų lenktynių komandą studentų galvose sukosi jau seniai. „Bet vis nebuvo tokio stipraus postūmio: „Imam, darom!“, – pasakojo A. Volskis.
Dar metų pradžioje idėją suburti pirmąją universitetinę komandą Lietuvoje palaikė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) vadovybė.
„Po neilgo pokalbio sukirtome rankomis ir buvo aišku – turėsime garbės atstovauti ir Kauno technologijos universitetui“, – džiaugėsi A. Volskis.
KTU MIDF dekano Andriaus Vilkausko teigimu, dronų lenktynės yra puikus būdas pademonstruoti inžinerinį kūrybiškumą ir išreikšti save įvairių studijų programų studentams.
„Kaip ir kiekviename sporte, čia dalyvius į priekį veda vidinė motyvacija. Tai vienas pagrindinių dalykų mokslo pasaulyje, todėl į varžybas žvelgiu kaip į tam tikrą jaunųjų mokslininkų kalvę, kur išugdomas pažinimo džiaugsmas“, – sako dekanas.
Pagal taikymo sritį dronai priskiriami aviacijos, transporto sektoriams, yra susiję su gynybos technologijomis. „Tai multidisciplininis dalykas, labiausiai siejasi su mechatronika ir informacinėmis ryšių technologijomis“, – paaiškina A. Vilkauskas.
Dronuose įmontuoti įrenginiai turi glaudų ryšį su robotika, sensorika (jutikliais), elektronika, informatika ir precizine mechanika, juose taikomos vaizdų atpažinimo ir dirbtinio intelekto 
technologijos.
Dronams pagaminti reikia išmanyti metalų, plastikų bei kompozitinių medžiagų apdirbimo technologijas. „Todėl reikalingos daugiakryptės žinios ir kompetencijos“, – pabrėžia pašnekovas.
Vystoma bepilotė aviacija
KTU universitete sąsajų su dronų technologijomis turi Aviacijos inžinerijos, Mechatronikos, Mechanikos inžinerijos, Elektronikos inžinerijos, Programų sistemų, Informatikos inžinerijos, Automatikos ir valdymo, Gamybos inžinerijos ir kitos programos.
A. Vilkauskas įsitikinęs, kad dronų lenktynės yra vienas iš būdų sudominti jaunus žmones bepilote aviacija, transportu bei autonominėmis robotinėmis sistemomis.
Universitete plėtojamos su aviacijos inžinerija ir aviacijos techninės priežiūra susijusios sritys A. Vilkauskas įžvelgia tolesnes ateities tendencijas: „Kuo toliau, tuo labiau bepiločių orlaivių valdymo sritis yra reglamentuota, jų valdymui reikės specialių licencijų, taigi logiškas žingsnis būtų būsimiems profesionalams suteikti ir bepiločių transporto priemonių, kūrimo, gamybos bei valdymo kompetencijas“.
Šiuo metu dronai ir bepiločiai pasaulyje plačiausiai taikomi gynybai. Pasak A. Vilkauko, dronų taikymas civilinėse srityse taip pat labai sparčiai vystosi.
„Jau ne už kalnų, kai siuntinius ir krovinius mieste pristatinės dronai. Jie naudojami kaip logistikos grandinės elementai, aplinkos stebėsenai, gelbėjimo ir evakuacijos reikmėms, žemės ūkyje, miškininkystėje. Praktiškai jų panaudojimas yra beribis, reik manyti, kad greitu metu atsiras skraidantys miesto taksi“.
