KTU „Santakos“ slėnyje vasario 6 d. buvo pristatyti bendri LSMU ir KTU mokslininkų vykdomi tyrimai ir pasiekti rezultatai. Visų aštuonių projektų vykdytojai yra paskelbę mokslinius straipsnius, yra sukurti keli prototipai. Tikimasi, kad tyrimai nesustos ir sėkmingai atkeliaus iki tikslo – bus naudojami medicinos srityje.
Skatindami skirtingų mokslinių sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) metams laiko skyrė beveik 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams. Projektų tematika – sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Biomedicinos inžinerijos srityje sukuriama įranga leidžia efektyviau, tiksliau, neskausmingai diagnozuoti ligas bei jas gydyti. Dėka cheminės technologijos vaistai yra švaresni, greičiau patenkantys ten, kur reikia.
KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė pabrėžia, kad tai yra pirmas kartas Lietuvoje, kai aukštosios mokyklos iš savo vidinių išteklių – KTU MTEPI ir LSMU Mokslo fondų – skiria lėšų bendriems projektams. Finansine parama siekiama skatinti abiejų mokslininkų bendradarbiavimą ir doktorantų kompetencijų ugdymą per mokslo projektinę veiklą.
Pirmosios konferencijos dalyviai akcentavo, kad medicinos ir inžinerijos bendradarbiavimas sukuria didžiulę pridedamąją vertę. KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius Rymantas Jonas Kažys sakė, kad kai kurie iš abiejų universitetų mokslininkų atliktų tyrimų Vakarų šalyse kainuotų kelis šimtus tūkstančių eurų.
Bendrų KTU ir LSMU projektų rezultatai:
„Nepusiausviras reversinis asimetrinis testavimo-treniravimo įrenginys (NERATTI)“ (dr. Vytautas Poškaitis (LSMU), dr. Vytautas Grigas (KTU)). Rezultatas: Sukurtas paprastas naudoti, nebrangus, bet funkcionalus testavimo – treniravimo įrenginys pirminiam objektyviam funkcijos pajėgumo testavimui, koordinacijos ir asimetriškumo nustatymui bei kryptingos treniravimo programos arba gairių pagal testavimo rezultatus sudarymui. Įrenginys tinkamas naudoti tiek sporto klubuose, tiek sveikatinimo ir reabilitacijos įstaigose.
„Ultragarsinio metodo sukūrimas kraujo krešėjimo parametrų ištyrimui (UKOAG)“ (dr. Vacis Tatarūnas (LSMU), dr. Reimondas Šliteris (KTU)). Rezultatas: Sukurti naujo tipo ultragarsiniai skersinių ir išilginių bangų keitikliai, skirti kraujo krešėjimo proceso stebėsenai ir analizei. Sukurti kraujo krešėjimo fantomai leidžia atlikti ultragarsinės aparatūros derinimą, kalibravimą ir patikrą. Vykdytų natyvinio ir citruoto kraujo krešėjimo stebėsenų sukaupti duomenys leidžia atlikti ultragarsinių signalų parametrų ir laboratorinių kraujo tyrimų rezultatų palyginamąją analizę.
„Aukšto dažnio ultragarso ir informacinių technologijų reikšmė melanocitų kilmės odos navikų diagnostikai (SkinTech)“ (dr. Skaidra Valiukevičienė (LSMU), dr. Renaldas Raišutis (KTU)). Rezultatas: Automatinis odos melanocitinių navikų gylio matavimas gali padėti praktikoje planuojant gydymą bei nustatant diagnozę, taip pat gali padėti išvengti netikslumų susijusių su tyrėjo kvalifikacija. Tyrimo rezultatai padės išvengti ankstesnių tyrimų apribojimų ir turės plačią taikomąją reikšmę melanomos diagnostikai ir gydymui.
„Nanokompozitinių dangų taikymas inovatyvių antimikrobinių dangų ir optinių biojutiklių kūrimui (NANOBIOSENSOR)“ (dr. Modestas Ružauskas (LSMU), dr. Tomas Tamulevičius (KTU)). Rezultatas: Suprojektuotas, pagamintas ir sukalibruotas KLR kinetikos matavimo stendo maketas, skirtas biologinių terpių ir jose vykstančių sąveikų tyrimams realiu laiku. Tyrimų rezultatai prisidės plėtojant tolimesnius biologinių tirpalų tyrimus, įskaitant naujus kraujo analizės tyrimo metodus bei kuriant naujas antibakterines dangas, naudojamas gydymo įstaigose.
„Transkranijinės sonografijos žymenų, skirtų Parkinsono ligos diagnostikai, tyrimas (NEUROSONO)“ (habil. dr. Daiva Rastenytė (LSMU), habil. dr. Arūnas Lukoševičius (KTU)). Rezultatas: Tyrimo rezultatai leis plėtoti TKS kaip papildomo ankstyvos diagnostikos ir diferencinės diagnostikos instrumento taikymo galimybes kasdieninėje praktikoje. Taip ekonomiškai, efektyviai, saugiai, be invazijos ir didelių laiko sąnaudų prisidėti prie klinikinės diagnozės nustatymo bei atrenkant, kuriems pacientams gali būti reikalingi sudėtingesni ir brangesni tyrimai.
„Sinergetinių sidabro/vario nanodalelių ir grafeno oksido nanokompozitų dangų formavimas ir jų antimikrobinio aktyvumo vertinimas (GOtoAgCu)“ (dr. Asta Vitkauskienė (LSMU), dr. Virginija Jankauskaitė (KTU)). Rezultatas: Sukurtas naujas hibridinis GO/Ag/Cu nanokompozitas, kuris pasižymi dideliu antibakteriniu aktyvumu ne tik gram-teigiamų ir gram-neigiamų bakterinių padermių atžvilgiu, bet ir veikia P. aeruginosa bakterijas, kurios turi VIM geną ir yra atsparios daugumui antibiotikų. Panaudojant sukurtą nanokompozitą gautos dangos, pasižyminčios dideliu antibakteriniu aktyvumu.
„Sąsajos tarp žemės magnetinio lauko ir žmogaus arba gyvūno širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės (GEOMAG)“ (habil. dr. Alfonsas Vainoras (LSMU), habil. dr. Minvydas Ragulskis (KTU)). Rezultatas: Sukurta programinė įranga ir vartotojo prieiga prie duomenų srautų, kuriuos generuoja pasaulinis magnetometrų tinklas. Programinė įranga leidžia apdoroti magnetometrų tinklo generuojamus duomenis, atlikti specializuotas funkcijas. Magnetometrų tinklo duomenų analizė bei galimybės tirti šių duomenų koreliacijas su žmogaus ir gyvūnų fiziologiniais parametrais atvers toli siekiančias perspektyvas.
„Celiuliozės/biogeninių medžiagų kompozitų, skirtų žandikaulio atstatymui, gavimas ir tyrimas (Žandikaulis)“ (dr. Gintaras Juodžbalys (LSMU), dr. Jolanta Liesienė (KTU)). Rezultatas: Pagaminti celiuliozės/sepijos kiautų kompozitai, skirti žandikaulio atstatymui.Tyrimo metu naudota biogeninė medžiaga ypatingai svarbi kaulo audinio inžinerijos srityje.
