Pasaulio Banko (angl. World Bank) duomenimis, Kinijos ekonomika nusileidžia tik Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekonomikai, o pagal perkamosios galios paritetą ji užima pirmąją vietą pasaulyje. Nuolat rinkoje dominuojantys šių šalių produktai bei itin spartus ekonominis vystymąsis kelia nemenkus iššūkius Europoms verslams.
Norvegijos Agderio universiteto profesorius Ilan Alon teigia, kad Kinija yra ne tik didžiausia pasaulio teršėja, bet ir vartotoja, o stiprėjantis prekybos konfliktas tarp Kinijos ir JAV gali stipriai paveikti Europos ekonomiką.
Pranešimą apie Kinijos verslo ypatumus I. Alon skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vykusioje Tarptautinio verslo akademijos Centrinės ir Rytų Europos skyriaus konferencijoje apie iššūkius ir galimybes, su kuriais šiandien susiduria tarptautinis verslas.
Daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių vyrauja demokratiniais rinkos principais pagrįsta valdymo sistema. Dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Europos valstybės siekė laisvosios prekybos, demokratijos, mažinti korupciją ir integruotis į pasaulio ekonomikos sistemą. Taigi, vienas iš ES prioritetų – skatinti demokratiją.
„Tam tikra prasme, Kinijos ekonomikos augimas kelia papildomus iššūkius Europos vertybėms, nes Kinija tampa didžiausia investuotoja pasaulyje. Reikėtų įvertinti šias investicijas, ar jos iš tikrųjų prisideda prie ekonominės bei politinės plėtros Europos Sąjungoje“, – sako Ilan Alon.
Globalizacija pasaulis padalintas į dvi stovyklas
Šiandien Europa susiduria ne su vienu iššūkiu. Gresiantis prekybos karas tarp dviejų ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje – JAV ir Kinijos – Europos verslams atneša nemažai pokyčių. Profesorius aiškina, kad Europa artėja link situacijos, kurioje turės priimti svarbų sprendimą: vadovautis Kinijos ar JAV valstybių ekonomine ideologija.
Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) duomenimis, gyvename globaliame pasaulyje. Globalizacija – tai reiškinys, kuris apima ekonominius, politinius bei kultūrinius mainus. Sparčiai auganti visų rūšių informacija, kuri susijusi su gamybine, pramonės bei technologijų veikla, nukelia mus į ketvirtąją globalizacijos stadiją, dar kitaip vadinamą Globalizacija 4.0.
„Manau, kad Globalizacija 4.0. padalins pasaulį į dvi dalis. Tokia situacija buvo susiklosčiusi ir po Antrojo pasaulinio karo – vienoje pusėje Sovietų Sąjunga, kitoje – Amerika. Dabar bipoliškumą rodo Kinijos ir JAV skirtumai. Tai – dvi ekonomiškai stipriausios valstybės, tačiau labai skirtingų ideologijų“, – teigia I. Alon.
JAV yra kapitalistinė valstybė, kurios politinė sistema paremta liberaliąja ideologija. Tuo tarpu Kinija yra socialistinė šalis, kurioje vadovaujamasi marksizmo ideologija. Pagrindiniai skirtumai tarp šių valstybių ideologijų – laisvės samprata.
Pasak profesoriaus, JAV darys didžiulę įtaką ES šalims, bandydama uždrausti prekybą su Kinijos kompanijų sukurtomis technologijomis, kurios gali būti pavojingos kiekvienos šalies saugumui.
Puikus pavyzdys yra Kinijos įmonės „Huawei“ produktai bei paslaugos. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija teigia, kad Pekinas gali naudoti įmonių įrangą šnipinėjimui. Dėl šios priežasties, jis spaudžia Europos valstybes uždrausti „Huawei“ prieigą prie mobiliųjų įrenginių.
„Kita vertus, Amerika gali pasakyti: jei nuspręsite, jog norite pasirinkti Kinijos ideologiją, tada supraskite, kad atsisakysite galimybių bendradarbiauti su JAV. Tai – sudėtingas pasirinkimas, dauguma ES šalių nenori priimti nei vieno, nei kito sprendimo, juk esame atvira visuomenė“, – samprotauja profesorius I. Alon, kuris veda paskaitas ir KTU studentams.
Šią dilemą mokslininkas iliustruoja Afrikos pavyzdžiu. Kinai investuoja į prastą valdymo sistemą turinčias Afrikos valstybes, kuriose aukštas korupcijos lygis, jos yra politiškai nesaugios ir jose dominuoja diktatūra. Kinai neprašo šių Užsahario Afrikos valstybių tobulinti savo sistemą, nors ir suteikia joms įvairias paskolas, tokiu būdu netiesiogiai remdami diktatūrą.
Pasak profesoriaus, Europa turi du pasirinkimus. Pirmas – priimti JAV siūlomą Tarptautinės valiutos fondo (TVF, angl. International Monetary Fund) paramą, taip įsipareigojant gerinti žmogaus teisių apsaugą, demokratiją. Vis dėlto, Kinija siūlo paramą be jokių įsipareigojimų, netgi papildomai gaunant išmokų iš išorės.
Politinis interesas yra stipresnis nei ekonominis
Tyrimų duomenimis Kinija iš skurdo ištraukė daugiau nei 850 milijonų žmonių – tai išskirtinis indėlis į pasaulio ekonomiką. Vis dėlto, anot pašnekovo, Kinijos įstojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO, angl. World Trading Organisation) bei bendradarbiavimas su pasaulinėmis sistemomis JAV – netolygus.
I. Alon teigia, kad Kinija sutiko sumažinti prekybos kliūtis ir laikytis tarptautinio prekybos verslo taisyklių, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Vis dėlto, Kinijos rinkai tapus galingesne prekybos partnere, ji tapo ir diktatoriškesne, mažiau demokratiška.
Profesoriaus teigimu, buvo tikimasi, kad JAV prezidento Billo Clintono administracijos inicijuotas Kinijos dalyvavimas PPO ir pasaulinėje prekybos sistemoje suteiks jai galimybę reformuoti savo politinę sistemą ir tapti laisvesne, tačiau šios viltys nepasiteisino.
I. Alon pabrėžia, kad kalbant apie Kinijos bendroves, reikėtų atskirti verslo dydį. Yra mažieji ir vidutiniai verslai, tokie kaip restoranai, kurių plėtra Europoje turėtų būti ne tik vykdoma, bet ir skatinama. Tačiau, kai kalbama apie Kinijos verslą, dažniausiai turimas omenyje verslas reguliuojamas vyriausybės, paveiktas tam tikrų šalių interesų.
„Nedidelė žmonių grupė komunistų partijoje nusprendžia viską ir už visus taip įgydami turtą kitų sąskaita“, – paaiškina pašnekovas.
Dauguma Kinijos daugianacionalinių įmonių yra valdomos vyriausybės – jų tikslas ne tik ekonominis, bet ir politinis. Beje, politinis interesas, pasak mokslininko, yra stipresnis.
I. Alon pateikia Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos (angl. Belt and Road Initiative) pavyzdį. Tai – prekybos kelias, kuriuo siekiama sujungti Aziją su Afrika ir Europa per sausumos ir jūrų tinklus. Įgyvendinus tokį projektą, sustiprėtų Kinijos įtaka visame pasaulyje.
Švaresnė Kinija – daugiau nei už 10 metų
Sparčiai judanti Kinijos ekonomika piktina ir aplinkosaugos organizacijas – Kinija šiuo metu yra didžiausia teršėja pasaulyje.
Kinijoje yra daugiau anglį deginančių jėgainių nei bet kurioje kitoje valstybėje. Statistika rodo, kad Kinijos išmetamas anglies dioksidas viršija 27 proc. Vis dėlto, šalyje daugėja ir atsinaujinančios energijos tipo įrenginių: vėjo bei saulės jėgainių.
„Nors Kinija ir teigia, kad prisiima atsakomybę „Paryžiaus susitarime“ dėl klimato kaitos, vis tiek išlieka didžiausia teršėja pasaulyje. Kinija vis dar nori, kad su ja būtų elgiamasi kaip su besivystančia šalimi, net jei pagal perkamosios galios paritetą jos ekonomika yra didžiausia pasaulyje“, – sako I. Alon.
Vis dėlto, profesorius teigia, kad Kinija netampa švaresnė ir daugumos vertinimu, ji nepasieks šio tikslo dar 10 metų.
