Lietuvos mokslas ir pramonė 2019: kur investuosime 2021?

Svarbiausios | 2019-10-18

Jau spalio 25 dieną KTU atgaivina tradiciją suburti Lietuvos verslo ir pramonės, valdžios atstovus ir mokslininkus bendrai diskusijai nuo 1949-ųjų vykstančioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2019“. KTU „Santakos“ slėnyje bus braižomos šalies investavimo gairės nuo 2021 metų, kai pasibaigs ES programa „Horizontas 2020“ bei startuos nauja mokslo tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Europos horizontas“.

ES statistikos duomenimis, naudojantis „Horizontas 2020“ galimybėmis, Lietuvai iki šiol pavyko laimėti daugiau kaip 62 milijonų eurų finansavimą mokslo tyrimų ir inovacijų veikloms, tačiau ji užima tik 27 vietą iš 28 galimų pagal Europos Komisijos (EK) skirtų lėšų dydį.

Kaip pasiruošti artėjančiam iššūkiui ir šį kartą efektyviau išnaudoti teikiamas konkursinio finansavimo galimybes? Iniciatyvos apie tai diskutuoti ėmėsi Kauno technologijos universitetas (KTU), sėkmingiausiai iš Lietuvos institucijų laimintis „Horizontas 2020“ programos finansavimą.

Šių metų renginyje pranešėjai dalinsis įžvalgomis apie tai, kur verta investuoti nuo 2021 metų, svarstydami galimybes, kaip veiksmingiau  įsitraukti į artėjantį naują investicijų į Europos mokslo ir inovacijų erdvę etapą.

Barendas Verachtertas

„Esu dėkingas už galimybę susitikti su Lietuvos akademikais, pramonės lyderiais ir politikos formuotojais tuo metu, kai EK rengiasi išleisti „Europos horizontą“ – kitą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą“, – sako vienas iš konferencijos pranešėjų Barendas Verachtertas, vadovaujantis EK Tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Ateities medžiagų padaliniui.

Viršūnėje – Belgija, Austrija, Prancūzija

KTU organizuojamoje konferencijoje pranešimą apie tyrimų ir inovacijų iššūkius ir galimybes Europoje skaitysiantis B. Verachtertas įsitikinęs būsimos konferencijos nauda. Pasak jo, diskusijose su konferencijos dalyviais išdiskutuotos įžvalgos bus tiesiogiai naudojamos programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo etapui ir pasitarnaus nustatant jos prioritetus.

Konferencijos organizatoriai primena – programa „Europos horizontas“ yra pagrindinis Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas aukšto lygio tyrimams ir mokslu grįstoms inovacijoms kurti, tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, ES konkurencingumui didinti ir bendrai Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Šią ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą numatyta įgyvendinti 2021–2027 metų laikotarpiu, „Europos horizontas“ taps programos „Horizontas 2020“ tęsiniu, jo įgyvendinimui numatyta rekordinė 100 mlrd. eurų suma.

Lietuvos mokslo tarybos paskelbtais statistiniais duomenimis, Lietuvos institucijos pateikė 2151 programos „Horizontas 2020“ paraišką. Iš viso programoje dalyvavo 2694 pareiškėjai iš Lietuvos, 357 dalyviai pateko į finansuotinų paraiškų sąrašą.

Lietuvos institucijų dalyvavimo programoje sėkmės rodiklis šių metų kovą pagal dalyvavimų skaičių siekė 13,25 proc., o pagal EK skirtas lėšas – 8,67 proc. Europos Sąjungos šalių vidurkis pagal dalyvavimą yra 15,3 proc. Didžiausią sėkmės rodiklį dalyvaujant programoje „Horizontas 2020“ pavyko pasiekti Belgijai (18,8 proc.), Austrijai (18 proc.), Prancūzijai (17,7 proc.).

Reikia lyderystės, neišnaudojame skaitmeninės ekonomikos

Leonas Balaševičius

„Norint pasiekti, kad pramonė ir verslas moksliniams tyrimams skirtų bent ES vidurkį, lyderystės turėtų imtis Vyriausybė. Esant aiškiam veiksmų planui su numatytais finansiniais ištekliais ir atsakinga už plano įgyvendinimą institucija – progresas būtų akivaizdus“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius, paklaustas, kokių sprendimų link turėtų judėti mūsų valstybė, siekdama efektyvesnio įsitraukimo į būsimą programą.

KTU prorektorius pastebi – nors pramonės, verslo bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis tolygiai auga, ypač pritraukiant ir įdarbinant vietos talentus, tačiau dar stinga įvairiapusiškesnio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje – kai nuo vienkartinių mokslinių tyrimų užsakymo artėjama prie nuolatinių mokslinių tyrimų vykdymo.

Pasak jo, per paskutinius 20 metų Lietuvos pramonei ir verslui teko prisitaikyti prie įvairių iššūkių. „Natūralu, kad keitėsi tiek jos struktūra, tiek įmonių dydžiai. Dabar didelę dalį įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės“, – tvirtina jis, akcentuodamas aktyvesnį smulkaus ir vidutinio verslo įsitraukimą į inovacijų kūrimo procesą ir finansavimo galimybių paieškas.

L. Balaševičiaus teigimu, Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas dar neišnaudoja skaitmeninės ekonomikos teikiamų pranašumų. Jo nuomone, nereikia didelių investicijų į skaitmenines technologijas, kad veiktume globalioje rinkoje.

Tiesa, ši rinka sparčiai keičiasi – dirbtinio intelekto teikiamų privalumų panaudojimas, daiktų internetas – tai ateityje užtikrins konkurencinį pranašumą. KTU turi kompetencijas ir gali, bendradarbiaujant su verslu ir pramone, padėti jiems spręsti ateities iššūkius. Bendradarbiauti ir spręsti šiuos iššūkius reikia pradėti jau šiandien“, – sako jis.

KTU prorektoriaus įsitikinimu, pramonės atstovai turėtų būti suinteresuoti bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, panaudojant ten esančias kompetencijas ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą. „Universitetai ir mokslo institutai galėtų pasidalinti patirtimi, kaip įmonėms pritraukti Europos konkursinį finansavimą, skaitmenizuoti technologijas ir procesus, bei perkvalifikuoti personalą“, – teigia jis.

„Tikiuosi konferencijoje bus keliami klausimai, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos pramonės įmonės ir kokių veiksmų bus imtasi, skatinant verslą aktyviau investuoti į mokslinius tyrimus, diegti skaitmenines technologijas, reaguoti į klimato kaitos tendencijas bei darnaus vystymosi tikslus. Šie žingsniai itin svarbūs siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą“, – tvirtina L. Balaševičius.

Išsamesnė informacija apie KTU organizuojamą konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2019“ bei registraciją į renginį skelbiama svetainėje  https://lmip.ktu.edu/

Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Download WordPress Themes Free
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku