Šiuo metu vis daugiau verslų keliasi į internetinę erdvę bei vysto nuotolinio darbo įpročius. Tokiu ritmu gyvena ir kai kurių statybos įmonių darbuotojai. Kaip teigia KTU absolventas bei bendrovės „Staticus“ projektavimo skyriaus vadovas Skirmantas Bakas, šiuo metu vadovaujantis skyriams Vienoje, Vilniuje ir Kaune, nuotolinis darbas projektuotojams įprastas buvo ir anksčiau, bet dabar skaitmenizavimas ir naujųjų technologijų diegimas statybos sektoriuje tik stiprės.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventas bei aktyvus Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro veiklos dalyvis S. Bakas šiuo metu vadovauja 90-ties inžinierių komandai ir kuria fasadų projektus ne vien Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims.
Statybos inžinieriaus paklausėme apie jo darbo ypatumus, nuotolinio darbo naudą, inžinierio kasdienybę ir dar neišnaudotas galimybes statybos srityje.
– Pirmiausia papasakokite, koks Jūsų pagrindinis darbas dabar?
– Esu įmonės „Staticus“ projektavimo skyriaus vadovas. Turiu 90 inžinierių komandą trijuose biuruose: Kaune, Vilniuje ir Vienoje (Austrijoje). Mano darbas yra užtikrinti, kad projektai būtų sėkmingai įgyvendinami, nepritrūktų žmonių ir kitų resursų, skyrius veiktų be nesklandumų, vidinių projektų įgyvendinimą ir bendrą efektyvumo ir kokybės kėlimą tarp šių veiklų.
Nepaisant to, kad aš pats kartais sprendžiu tam tikrus probleminius klausimus, savo pareigose jau retai susiduriu su techniniais dalykais ir projektavimu. Tačiau be savo patirties projektuojant ir įgyto išsilavinimo statybos inžinerijos srityje, negalėčiau vadovauti tokiam skyriui.
– Turite bene 10 metų darbo patirties, ar pasikeitė požiūris į sritį nuo tada, kai įstojote ir dabar?
– Kalbant apie inžinieriaus specialybę – tai, ką veikia mano inžinieriai ir tai, ką aš įsivaizdavau stodamas į KTU SAF, taip ir buvo. Dar stojant vyravo įsitikinimas, kad statybos inžinierių poreikis rinkoje yra didelis, o projektuotojo specialybė garantuoja darbo vietą, gerą atlyginimą, patogų darbą biure. Galiu patvirtinti, kad taip ir yra. Nors dabar mano darbas kaip minėjau daugiau susijęs su žmonėmis.
– Kas Jums labiausiai patinka darbe, kuo jis įdomus ir kokias galimybes atneša?
– Mane visą laiką žavėjo nemonotoniškas ir dinamiškas darbas. Būtent tai mane džiugina šiose pareigose. Kasdien matausi su skirtingais žmonėmis, sprendžiu iškilusius klausimus ir atlieku daug įvairių darbų.
Taip pat mokymasis šioje srityje yra begalinis: turi daug skirtingų užduočių ir gali į jas dar labiau įsigilinti, praplėsti savo žinias. Būtent tai sieja mano ir pas mane dirbančio inžinieriaus veiklas. Ir penkioliką metų dirbantys inžinieriai sako, kad nėra tokių metų, kada nesužinotų kažką nauja ir netobulėtų kaip specialistai. Pavyzdžiui mūsų įmonė „Staticus“ atveria tam tikras galimybes, nes dirbame įvairiose rinkose, skirtingos šalys tarpusavy turi daug skirtumų: skiriasi jų normos, reikalavimai, tyrimai ir techniniai niuansai.
– Kaip jūsų nuomone keičiasi pats statybos sektorius ir kokių atgarsių tam gali turėti žadamas ekonominis nuosmūkis?
– Dabar dirbame tarp trijų biurų, žmonės išsibarstę po skirtingas šalis, todėl mums nuotolinis darbas yra itin aktualus ir jam po truputį ruošiamės. Staiga užgriuvus dabartinei situacijai, pusė mano inžinierių dirba iš namų.
Mums tai netapo dideliu iššūkiu, darbo produktyvumas kaip tik net pakilo. Todėl manau, kad ateityje daugės laisvai samdomo darbo galimybių, daugiau inžinierių dirbs iš skirtingų miestų ir šalių. Visi šie specialistai dirbs prie vieno projekto, vienoje komandoje, todėl bus didžiulis iššūkis juos suvaldyti. Dėl įgyvendintų nuotolinio darbo principų, tai leis statybos ir projektavimo įmonėms suburti labiau kompetentingas komandas projektams.
Kol kas nėra aišku, kaip rinkai atsilieps silpnasis laikotarpis, todėl neverta spėlioti. Tačiau ilgalaikėj perspektyvoje tikrai pastebėsime didėlį atsisukimą į statybos sektorių. Žmonių populiacija auga, jai reikia ne tik kažkur gyventi, bet ir dirbti. Ją taip pat būtina aprūpinti naujais daiktais, maisto produktais, o tam reikia tam tikros infrastruktūros, kurią reikia pastatyti, sukurti. Todėl inžinieriui darbo visą laiką atsiras.
Taip pat, statybų sektorius visame pasaulyje kiek atsilieka technologijomis ir IT sprendimais nuo kitų verslo sektorių. Besidomintys mato, kaip toli mus yra pralenkusioskitos sritys, mes esame dar neįgalinę papildomų paslaugų ir produktų.
Statybų sektoriaus mentalitetas yra konservatiškesnis, rečiau vaikomės naujovių, todėl ir sunkiau statybos rinką jomis įtikinti. Visgi, tai yra neišnaudotos ir dar neįdiegtos galimybės mums ir būsimiems inžinieriams, ateityje tikrai kalbėsime apie ConTech vystomas technologijas kaip reiškinį.
– Koks projektas jums buvo vienas įsimintiniausių ir suteikė daugiausia patirties?
– Kiekvienam inžinieriui linkėčiau tokio projekto ir tokios nemalonios situacijos, kokią turėjau aš. Ankščiau dirbau projektuotoju vienoje įmonėje, kurioje projektavau iš anksto paruošiamas pastato dalis statiniui Pietų Amerikoje.
Pabaigus vieną projektą, mane pakvietė dirbti kita įmonė. Būtent ta, kuri pagal mano projektą turėjo jas gaminti. Todėl ši patirtis buvo labai betarpiška ir glaudi. Galėjau pamatyti savo klaidas, tai, ką kaip projektuotojas, sedėdamas saugiai, šiltai ir prie gero apšvietimo, praleidau, ir ko tinkamai neįvertinau.
Tokia patirtis iš tikrųjų atveria akis. Supranti, kad daug ką reikia vertinti labiau techniškai ir būtina geriau apgalvoti paties gaminio, projektavimo ir gamybos technologiją, viskas nėra vien tik standartai. Todėl manau, kad pats įdomiausias projektas yra tada, kai tu gali ne tik suprojektuoti, bet ir prisiliesti prie savo gaminio įvairiais etapais, suprasti savo klaidas ir gauti grįžtamąjį ryšį.
– Kaip manot, kokias savybes turi turėti inžinierius?
– Yra skirtingų nuomonių, tačiau aš ieškau tokių žmonių, kurie savikritiškai vertina ir save, ir juos supančią aplinką, žinančių, ko jiems dar reikia išmokti, kur galėtų tobulėti. Ypatingai vertinu loginį mąstymą – ar žmogus sugeba atsirinkti informaciją ir su ja dirbti.
– Kodėl moksleiviams vertėtų rinktis statybos inžinerijos studijas?
– Visų pirma, tai yra loginio mąstymo specialybė. Studijuodamas statybos ižineriją įgauni tam tikrus pagrindus, kaip mąstyti, kas nuo ko priklauso. Fizikos žinios padeda geriau suvokti aplinką.
Kitas dalykas – statybos inžinerija yra platus amatas, o jį turint atsiveria keliai nuo projektuotojo, vadybininko iki produktų platintojo. Pabaigęs statybos inžineriją gali nuspręsti, kuo iš tikrųjų labiau nori būti, kas tu jautiesi esąs – ar projektuotojas, kuriam kiekvieną dieną reikia konkrečių užduočių ir esi pasiryžęs tai daryti kasdien. O gal esi toks, kuriam reikia dirbti su komanda, vadovauti jai ar kokiam nors projektui. Galbūt norėsis būti kokių techninių dalykų ar naujovių platintoju. Yra ir daugiau tokių galimybių, kurios atsiveria, ir kartais per karjerą išbandai jų daug skirtingų. Svarbu pasirinkti tinkamą ir patinkančią sritį, ir tikslingai joje gilintis, nepamirštant, jog statybos sektorius greitai keičiasi, tampa interdisciplininis bei globalus tiek projektų vieta, tiek karjeros galimybėmis.
Teksto autorė – Kristina Kastravickaitė
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas šiemet švenčia savo įkūrimo 80-metį, nors jo ištakos prasidėjo dar su Aukštaisiais kursais, kai buvo įkurtas Statybos skyrius. Per šį laikotarpį fakultetą baigė daugiau nei 15 tūkst. statybos bei architektūros srities specialistų, kurie savo indėlį paliko visame pasaulyje.
Daugiau informacijos apie studijas – https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/b-statybos-inzinerija/
