Sociologė prof. dr. Audronė Telešienė, KTU SHMMF mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“
Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir žalą. Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijoje COP27 prasidėsiančioje lapkričio 6 d. Egipte renkasi 198 pasaulio šalys tartis, ką dėl to daryti.
Šiemet minime 30 metų nuo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos patvirtinimo. Tuo pačiu minime 7-us metus nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuriame pasaulio valstybės įsipareigojo imtis veiksmų, kad klimatas nesušiltų daugiau nei mokslininkų nustatyta saugi riba, t. y. ne daugiau nei 2°C, o pagal geriausią scenarijų, neviršytų 1.5°C.
Šiuo metu, palyginus su ankstesniu šimtmečiu, vidutinė temperatūra sušilo jau 1.2°C. Nors kasdieniame mūsų gyvenime 1.5°C neatrodo daug, kai kurioms ekosistemoms ir gamtiniams procesams tai gali reikšti kritinę ribą, kurią peržengus net mokslininkai negali tiksliai nusakyti laukiančių padarinių.
Įvertinus pasiektą kovos su klimato kaita progresą bei tolesnius šalių įsipareigojimus, nustatyta, kad Paryžiaus susitarimo įgyvendinti nepavyks. Turimų nacionalinių įsipareigojimų nepakanka. Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra pakils 2.5°C. Pesimistinėmis prognozėmis – klimatas šils dar smarkiau.
Pagal dabartines tendencijas ir įsipareigojimus, emisijos iki 2030 m. ir toliau augs, maždaug 11 proc. Nors reiktų šias emisijas 45 proc. sumažinti tam, kad pavyktų sustabdyti vidutinės temperatūros augimą bent iki anksčiau susitartos ribos.
Skirtingų sričių ekspertai sutaria, kad klimato kaita yra pagrindinė grėsmė, neigiamai paveiksianti mūsų gyvenimus per artimiausius dešimtmečius. Tai pasaulinė didžiulio masto kompleksinė grėsmė, tad visos pasaulio valstybės kasmet renkasi aptarti, kaip kiekvienai jų sekasi kovoti su klimato kaita.
Šiais metais Jungtinių tautų klimato kaitos konferencija COP27 vyksta lapkričio 6–18 d. Šarm el Šeiche, Egipte.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nubrėžia bendrus siekius. Tačiau kiekviena šalis įsivertina savo galimybes bei ambicijas ir pasitvirtina nacionalinius įsipareigojimus. Prieš COP 27 susitikimą 24 šalys pateikė patikslintus nacionalinius įsipareigojimus.
Įdomu tai, kad ES šalių-narių įsipareigojimai yra pateikiami bendrai, visų narių vardu. Šiame dokumente įvardinta bendra ES ambicija iki 2030 m. 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (lyginant su 1990 m. lygiu). Atsižvelgdama į pastarojo meto tendencijas ES savo ambiciją didino. ES yra patvirtinusi įsipareigojimą iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu.
Šiemet ES pavyzdžiu seka bei klimato kaitos įsipareigojimus didina ir kitos didžiosios pasaulio šalys. Pavyzdžiui, Indija įsipareigojo iki 2070 m. tapti klimatui neutralia šalimi. O JAV paskelbė didžiausią visų laikų investicijų programą klimato kaitos veiksmams finansuoti.
Krizės, tokios kaip Rusijos karas Ukrainoje, energetinė krizė, maisto krizė, paspartina dekarbonizaciją bei duoda papildomų motyvų žaliosioms transformacijoms pasaulyje. Pavyzdžiui, reaguodama į Rusijos karo Ukrainoje sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriame numatyti veiksmai, kaip greičiau atsisakyti iškastinio kuro ir pasiekti nepriklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių. Šiame plane numatyti veiksmai apima energijos taupymą, švarios energijos gamybą bei energijos tiekimo diversifikaciją.
Skirtingos vienu metu besiplėtojančios krizės viena kitą pastiprina. Rizikos tampa viena kitos daugikliais. Dėl Rusijos sukelto karo stringa grūdų tiekimas. Tai didina įtampas valstybėse, kuriose ir taip dėl su klimato kaita siejamų reiškinių, tokių kaip sausros ir karščio bangos, susiduriama su maisto stoka. Neišspręstos įtampos gali virsti naujomis migracijos bangomis, tik šiuo atveju jau kalbėsime apie klimato pabėgėlius.
Dėl persidengiančių krizių ir nemąžtančių geopolitinių, energetinių ir maisto saugumo rizikų, COP27 neabejotinai bus kalbama apie ateities energetiką, atsinaujinančius energijos išteklius, maisto bei geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą humanitarinių krizių akivaizdoje.
Paprastai klimato kaitos konferencijose šalys tariasi dėl klimato kaitos mažinimo veiksmų. Tai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tačiau šiais metais laukiama esminių pokyčių dviem aspektais: dėmesiu konkretiems sprendiniams, bei dėmesiu iki šiol mažiau svarbiomis laikytoms temoms.
COP27 šūkis skelbia: nuo įsipareigojimų prie veiksmų ir priemonių. Ankstesniais metais buvo pasiektas reikšmingas proveržis užtikrinant, kad visos pasaulio šalys įsipareigotų dėl klimato kaitos. Žinoma, ambicijos labai skiriasi. Tačiau svarbiausia – kad įsipareigojo visi. Net šalys, stabdžiusios dalyvavimą Paryžiaus susitarime, pavyzdžiui kai Donaldas Trumpas sustabdė JAV dalyvavimą, ilgainiui sugrįžo į susitarimą. Joe Biden sugrąžino JAV į Paryžiaus susitarimą pirmomis savo prezidentavimo valandomis.
Šiemet skelbiama apie naują etapą – daugiau dėmesio konkretiems sprendimams, gerosioms praktikoms bei konkrečioms efektyvioms priemonėms. Įdomu bus stebėti, kas bus aptarta ir susitarta šioje srityje.
Antras naujas ir svarbus dalykas COP27 – daugiau dėmesio bus skirta prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams bei klimato teisingumo temoms.
Vis daugiau šalių į savo klimato kaitos nacionalinius įsipareigojimus įtraukia lyčių lygybės aspektus. Tyrimai rodo, kad moterys žymiai dažniau nukenčia nuo klimato kaitos padarinių, ypač besivystančiose šalyse. Šalys savo nacionaliniuose įsipareigojimuose vis dažniau remiasi vietos bendruomenių ir vietinių mažų tautų perspektyvomis. Tačiau svarbiausia naujiena – kad net 80 proc. šalių didina dėmesį prisitaikymui prie klimato kaitos. Stiprėja supratimas, kad klimato kaitos padariniai yra neišvengiami. Net jei pavyktų sumažinti klimato kaitą, kai kurie procesai, pavyzdžiui vandenynų vandens lygio kilimas, kylanti temperatūra, yra nebesustabdomi. Tad būtina paruošti šalių gyventojus, pramonę bei infrastruktūrą. Kitaip tariant – būtina prisitaikyti prie klimato kaitos.
COP27 matysime ir diskusijas, kuriose prisitaikymo prie klimato kaitos srityse labiausiai reikia finansavimo. Kalbama apie tokias sritis kaip maisto gamyba ir mitybos saugumas, gėlo vandens resursai, miestų teritorijos, žmonių sveikata, pakrančių zonos, įvairūs ekonominiai sektoriai ir t.t.
Klimato kaitos sukelti padariniai, pavyzdžiui, dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai, sausros, vandens lygio kilimas, lemia nuostolius jau šiandien. Jungtinių tautų Afrikos ekonominės komisijos duomenimis, Afrikos valstybės jau dabar prisitaikymui prie klimato kaitos skiria nuo 2 iki 9 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra daugiau nei skiriama kai kurioms kitoms kritiškai svarbioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos ar švietimo sektoriuose. Svarbu pabrėžti, kad už klimato kaitą labiausiai yra atsakingos turtingosios šalys. Tad nuostolių ir žalos kompensavimas išties kelia klimato teisingumo dilemų.
Turtingosios šalys iki šiol vangiai įsipareigodavo dėl žalos atlyginimo ir kompensacijų, arba dėl paramos klimato kaitos prisitaikymo veiksmams besivystančiose šalyse. O kai įsipareigodavo, sunkiai pažadus išpildydavo. Pavyzdžiui, turtingosios šalys pilnai neįvykdė dar 2009 m. duoto įsipareigojimo finansuoti klimato kaitos prisitaikymo veiksmus besivystančiose šalyse bent 100 mlrd. JAV dolerių. COP27 bus tariamasi dėl finansavimo periodo po 2025 m.
Lyginant su kitomis pasaulio ekonomikomis, ES prisideda bene daugiausiai. 2020 m. ES skyrė daugiau nei 23 mlrd. Eur klimato kaitos veiksmams remti besivystančiose šalyse.
Tekstas parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM).
