Per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių. Ypač šis poreikis jaučiamas Kaune. Jau netrukus veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradės naujai statomos elektronikos pramonės gamyklos, kurios ir diktuos darbo paklausos madas regione.
„Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“ įvardino, kur slypi Kauno konkurencinis pranašumas – tai elektronikos, medicinos, aviacijos inžinerija ir informacinės technologijos.
Kaip Lietuvos darbo rinką pakeitė informacinių technologijų gigantai, puikiai matome. Panaši situacija klostosi ir elektronikos technologijų srityje – rudenį veiklą vykdyti pradės elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“.
Daugiau nei 35 šalyse veikianti ir apie 40 tūkst. darbuotojų turinti „Hella“ patenka į 40 didžiausių automobilių komponentų gamintojų pasaulyje sąrašą ir yra viena iš 100 didžiausių pramonės bendrovių Vokietijoje. Gamyklas Kauno LEZ statosi ir tokios milžinės kaip „Continental“ bei „Hollister“.
Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje šiuo metu veikia apie 250 kompanijų, kuriose dirba virš 8 tūkst. specialistų. Bet to nepakanka.
Ar sugebės Kaunas išlaikyti pagreitį ir tapti šalies technologijų flagmanu, kaip Krokuva Lenkijoje ar Odensė Danijoje? UAB „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas sako, kad Kaunas išties turi šią išskirtinę galimybę, tačiau reikia labai rimto dėmesio sprendžiant darbuotojų skaičiaus klausimus.
Pasak jo, naujas darbo vietas kuriančios įmonės tikisi ne tik specialistų pasiūlos, bet ir aukštųjų mokyklų lankstumo reaguojant į pokyčius ir suteikiant studentams darbo rinkai aktualias kompetencijas.
Vien tik Kauno technologijos universitetas (KTU) kiekvienais metais išleidžia apie 900-1000 elektros, elektronikos ir kitų giminingų inžinerijos mokslų studijų krypčių absolventų, o priėmimas į šių krypčių studijų programas jau kelinti metai auga.
KTU Elektros ir elektronikos fakultete (EEF) inžinerijos studijas pirmuoju numeriu kasmet pasirenka apie 200-220 mokyklų absolventų, tačiau poreikis yra žymiai didesnis. Jau šiemet naujai statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie 400 elektronikos srities specialistų.
„Verslui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, ir yra du keliai juos paruošti, vienas – juos rengti čia, Lietuvoje, todėl švietimo institucijų ir verslo bendradarbiavimas reikalingas tam, kad būtų suprasti vieni kitų poreikiai, kitas kelias – talentų pritraukimas iš užsienio“, – forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“ kalbėjo ūkio viceministras Marius Skuodis.
„KTU kartu su verslo atstovais tobulina ir pritaiko rinkos poreikiams elektronikos inžinerijos ir transporto elektronikos studijų programas. Fakultetas yra pasiryžęs prisidėti prie tarptautinę plėtrą įgyvendinančių elektronikos pramonės milžinių išlaikymo Kaune, skatinant moksleivius domėtis elektronikos inžinerija, transporto elektronika bei kitomis inžinerijos sritimis“, – teigia KTU EEF dekanas Algimantas Valinevičius.
Dekanas pažymi, kad milžiniškas poreikis ir galimybė dirbti vakarietiškos kultūros įmonėse elektronikos inžinieriaus karjeros ir atsiveriančias savirealizacijos perspektyvas padaro išties išskirtinėmis.
„Norime įsilieti į KTU studentų gyvenimą, kad jie suprastų, kokia yra transporto elektronikos pramonė. Norime studentams parodyti, kokios yra ne tik transporto elektronikos technologijos, bet ir pristatyti įmonę kaip potencialų jų darbdavį. Taip pat norime įsitraukti į studijų procesą prisidėdami informacijos pateikimu, praktinėmis žiniomis ar suteikdami galimybę įgyti atitinkamus įgūdžius įmonėje“, – teigia „Hella Lithuania“ personalo vadovė Jurgita Macijauskienė.
„Hella“ pirmąsias gaminių partijas iš gamyklos Kaune pradės tiekti jau šių metų rugsėjį.
