Nesuderinta valstybės parama iškreipia konkurencinę aplinką. Tokią išvadą konstatavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentė Sima Šarlauskaitė. Jos atliktas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja ne tik teigiamas, bet ir žalingas valstybės pagalbos poveikis ekonomikai. Nesuderinta ar neteisėta valstybės pagalba regionų, žemės ūkio ir kaimo, mažų ir vidutinių įmonių plėtros srityse bei kai kuriose aplinkosaugos srityse – ypač gamybos proceso sektoriuje – yra neefektyvi, sutrikdo sąžiningą konkurenciją rinkoje.
KTU EVF bakalauro studijų ekonomikos programos studentė S. Šarlauskaitė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuojamos mokslinės praktikos „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“ metu tyrė valstybės pagalbos ūkio subjektams suderinamumą su ekonominės konkurencijos sąlygomis.
Jos atlikta analizė parodė, kad iš valstybės biudžeto tam tikrų ūkio subjektų veiklai, prekėms gaminti ar paslaugoms teikti skiriama parama suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, taip iškraipydama konkurenciją bei darydama poveikį prekybai tarp ES valstybių narių.
Pasak jos, yra konkrečių pavyzdžių, kai neteisėta valstybės pagalba lėmė sąžiningos konkurencijos sutrikdymą rinkoje.
„Viena iš vis dar analizuojamų situacijų Lietuvoje yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) mokesčio atvejis. Detali jo analizė parodė, kad valstybės pagalba gali sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai, todėl ji turi būti griežtai reglamentuojama, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir netinkamam valstybės lėšų panaudojimui“, – sako tyrimą atlikusi S. Šarlauskaitė.
Lietuva, lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, yra viena iš didesnę valstybės pagalbą teikiančių šalių, kurios valstybės pagalbos išlaidos 2016 m. sudarė 0,87 proc. BVP. Didžiausios valstybės pagalbos išlaidos atitenka aplinkos apsaugai ir energijos taupymui, regionų bei sektorių plėtrai.
Remiantis S. Šarlauskaitės atlikta analize, regionų, žemės ūkio ir kaimo, mažų ir vidutinių įmonių plėtros srityse bei kai kuriose aplinkosaugos srityse – ypač gamybos proceso sektoriuje – valstybės pagalba yra neefektyvi. Šiose srityse atlikdama analizę, studentė nepastebėjo reikšminio ryšio tarp valstybės pagalbos išlaidų ūkio subjektams ir ekonominių rodiklių.
Tik griežtai reglamentuota valstybės pagalba kuria ekonominę gerovę
Remdamasi atliktu tyrimu, S. Šarlauskaitė sako, kad valstybės remiami verslo subjektai skatina užimtumą, mažina socialinius – ekonominius skirtumus, kuria pridėtinę vertę, didina efektyvumą, siekiant optimizuoti bendrą gerovę.
„Mano atlikta analizė atskleidė, kad valstybės pagalbos išlaidos verslo subjektams daro įtaką Lietuvoje sukuriamam bendrajam vidaus produktui – 1 mln. Eur valstybės pagalbos išlaidų ūkio subjektams skatina BVP augimą 1,7 mln. Eur. Tuo tarpu 1 mln. Eur valstybės pagalbos išlaidų užimtumo skatinimui Lietuvoje, padidina užimtumą šalyje 0,59 proc.“, – tyrimo išvadomis dalijasi S. Šarlauskaitė.
Tai, kad valstybės pagalba gali daryti teigiamą įtaką ir liberalioje rinkoje bei skatinti ekonominį augimą nepažeidžiant konkurencinės aplinkos, pasak S. Šarlauskaitės, lemia aiškus, apibrėžtas ir griežtas valstybės pagalbos teisinis reglamentavimas bendrojoje Europos sąjungos rinkoje. Europos Komisija yra aiškiai apibrėžusi, kokia valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir neprieštarauja ES interesams.
Mokslinė praktika – galimybė stiprinti tyrėjo įgūdžius
Projekte studentė dalyvavo paraginta prof. Irenos Pekarskienės. „Tai, kad dėstytoja taip įvertino mano potencialą, mane motyvavo pildyti projekto paraišką, o laimėjus konkursą – atsakingai imtis suplanuotų darbų. Vykdant projektą teko konsultuotis su LR konkurencijos tarybos ekspertais, lankytis LR Energetikos bei Aplinkos apsaugos ministerijose, todėl įgijau neįkainojamos patirties“, – sako S. Šarlauskaitė.
Pagrindinis mokslinės praktikos tikslas – stiprinti universitete įgyjamus studentų gebėjimus vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, mokslinės komunikacijos, analitinius, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, užduočių planavimo ir jų atlikimo laiku įgūdžius. Projektą vykdančiam studentui iš ES lėšų yra skiriama stipendija.
„Studentams labai svarbu ne tik gebėti susirasti reikalingą informaciją, ją studijuoti ir suprasti, bet ir mokėti ją kritiškai analizuoti, pastebėti skirtumus, numatyti tendencijas bei daryti savo įžvalgas. Mokslinė praktika – puikus būdas visus šiuos įgūdžius lavinti“, – sako prof. I. Pekarskienė.
