Bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu (KTU), žinomas kompozitorius ir dėstytojas Giedrius Kuprevičius tęsia viešų paskaitų ciklą „Menas ir technologijos“. Gruodžio 4 d. KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) profesorius surengs antrąją paskaitą „Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas“.
Nekantriai laukdamas naujo susitikimo su klausytojais, G. Kuprevičius papasakojo apie ką kalbės šį kartą, kodėl pasirinko Kalėdų temą ir ką ši graži žiemos šventė reiškia jam pačiam.
– Jau kitą savaitę jūsų laukia antrasis paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ susitikimas. Koks jis bus?
– Antroji paskaita – netikėtas žvilgsnis į tradicijas, Kalėdų turinį ir jame slypinčias menines bei technologines paslaptis. Tikiuosi pateikti įdomios informacijos ir įžvalgų, kurios skatins susirinkusiuosius diskutuoti.
Bus kalbama apie Tris karalius, mergelę Mariją, nes ji Kalėdų naktį tapo mama. Taip pat kalbėsiu ne tik apie asmenybes, tačiau ir neatskiriamus dalykus nuo Kalėdų – kometas, lopšines…
Atsimenu, kad vaikystėje Kalėdas švęsdavome iki ašarų linksmai ir graudžiai. Kalėdų laikas visus paverčia vaikais.
– Kuo ši tema jus traukia? Kokias emocijas kelia žodis „liturgija“?
– Man šventės visuomet sukelia daug klausimų. Tai yra visai kitokios dienos nei įprastos. Šiose dienose slypi daugybė į vieną tašką subėgusių reiškinių. Manau, kad verta panagrinėti jų santykį.
Kalėdos – išskirtinė šventė. Ji nepanaši į jokias kitas, kaip ir kitos šventės neatkartoja Kalėdų paslapties. Tačiau kažkodėl kitos šventės man lengviau suvokiamos nei dabar artėjančiosios.
Ruošiantis Kalėdoms, siūlyčiau atrasti, kad gyvename tarp žmonių ir esame ne patys svarbiausi pasaulyje.
„Liturgija“ kelia prieštaringas ir viltingas emocijas. Ir dar – primena, kad tarp mūsų šventųjų nėra.
– Ką liturginė muzika reiškia šiuolaikiniam žmogui? Ar jis moka jos klausytis?
– Ne, nemoka. O nemoka todėl, kad jos tokios kaip ir nėra. Yra lyrinė muzika, kuri yra atliekama bažnyčiose. Būtent šią muziką klaidingai imta vadinti liturgine. Aš asmeniškai tikiu tik grigališkojo choralo tradicija ir esu įsitikinęs, kad visa kita yra koncertiniai numeriai. Kalėdų giesmės – vienintelės, kuriose yra išlikę labai daug archaikos ir tikrumo. Apie tai irgi kalbėsiu antrojoje viešoje paskaitoje.
– Kurioje šalyje liturginė muzika turi stipriausias ištakas?
– Ten, kur katakombose meldėsi pirmieji krikščionys. Jose tautybė ar geografinė padėtis nebuvo svarbiausia.
– Kaip vertinate populiariąją kalėdinę muziką?
– Kalėdinė muzika dabar devalvuota ir susieta su atpigusių prekių reklama. Vargu, ar jau galime gražias kalėdines giesmes klausytis atsietai nuo prekių. Netgi specialūs koncertai tampa šou, pramoga, kuriose Kalėdų yra tiek pat, kiek oro po ledu.
– Ką norėtumėte, kad klausytojai „išsineštų“ iš jūsų paskaitų?
– Šventės nėra jau toks paprastas ar lėkštas dalykas. Tačiau ir ne toks jau sudėtingas, kad nevertėtų atsipalaiduoti. Apie tai irgi pasišnekėsime.
Atvirų paskaitų su G. Kuprevičiumi vyksta ciklas ketvirtadieniais KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje nuo 18 iki 19.30 val.:
2014 m. gruodžio 4 d. – Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas;
2015 m. vasario 5 d. – Elektronikos spindesys ir skurdas;
2015 m. kovo 5 d. – Kultūrų technologijų kultūra;
2015 m. balandžio 2 d. – Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;
2015 m. gegužės 7 d. – Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.
