Vieną įdomiausių ir daugiausia diskusijų sukėlusių pranešimų šiemet KTU skaitė pasaulinio garso viešojo administravimo mokslininkas Michielis de Vriesas. Svečias iš Nyderlandų kėlė klausimą, ar įmanomas įrodymais grįstas viešasis valdymas?
Kauno technologijos universitete (KTU) spalio pabaigoje apsilankęs Radboudo universiteto Nijmegene (Nyderlandai) prof. M. Vriesas dalyvavo tarptautiniame seminare „Evidence-Based Public Governance?“. Tarptautinės administravimo mokyklų ir institutų asociacijos (IASIA) prezidentas pabrėžė, kad, ieškant geriausių praktikų, reikia analizuoti ne vidurkius, o nuokrypius, kad geriau nei reforma yra evoliucija.
„Seminare kalbėjau apie įrodymais grįsto valdymo galimybes. Viena vertus, būtų nuostabu, jei tai būtų įmanoma. Kita vertus, tai yra beveik neįmanoma. Mes, viešojo administravimo specialistai, turime labai svarbią užduotį padėti viešosios politikos formuotojams remtis įrodymais“, – sakė M. Vriesas.
KTU žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ redakcinės kolegijos narys džiaugėsi stiprėjančiu Olandijos ir Universiteto bendradarbiavimu. Jo teigimu, Nyderlandų studentai ir dėstytojai vis noriau vyksta į kitas šalis – Švediją, Vengriją, JAV, Lietuvą.
„Noriu, kad jie susipažintų su kitų šalių kultūra, jų valdymu, viešuoju administravimu. Tai ne tam, kad pamatytų kaip geriau galima valdyti, bet, kad pamatytų skirtumus, taptų tolerantiškesni. Dėstytojams taip pat naudinga išvykti“, – teigė vieno geriausių Nyderlandų Radboudo universiteto profesorius, pastaraisiais metais dalyvaujantis KTU viešojo administravimo studijų programų vertinime.
Tyrimuose reikia ir vaizduotės
Abejingų nepalikęs M. Vrieso pranešimas suintrigavo ir svečią pakvietusio KTU SHMMF Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) direktorių Algį Krupavičių.
„Daug intrigos kėlė net pats seminaro pavadinimas: ar įrodymais grįstas valdymas yra įmanomas, ar tai nėra įmanoma. M. Vriesas Intrigą gerokai praskleidė, aptardamas tris galimas įrodymais grįsto viešojo valdymo interpretacijas.
Pirma, savo sprendimus turime grįsti tyrimais, nors tai ir yra labai sunkiai įmanomas procesas, nes tyrimuose reikia ir vaizduotės, o ne tik sistemos. Norint išskirti geriausias praktikas, reikia analizuoti nuokrypius, o ne vidurkius. Dažniausiai esame pripratę tyrinėti vidurkius ir ieškoti aukso vidurio, tačiau geriausios ir blogiausios praktikos yra nukrypimai nuo normos“, – sakė A. Krupavičius.
Geriau ne reforma, o evoliucija
Dar viena svarbi pranešėjo mintis – labiausiai įrodymais grįsto viešojo valdymo reikia tada, kai įgyvendiname reformas. Nes visos reformos yra lazda su dviem galais: jos gali sukurti tam tikrus teigiamus rezultatus, bet jas visuomet lydi nežinomybė, psichologinės, emocinės įtampos, pablogėję darbo santykiai, darbo klimatas, atsiradęs pasipriešinimas reformoms. Jos visada sujaukia tarpasmeninius santykius.
„Todėl reformas reikia daryti labai atsargiai. Ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kurios yra pergyvenusios socialines ir ekonomines transformacijas, kuriose reformų vajus yra nepabaigiamas, visuomenė ir organizacijos yra pavargusios nuo jų. Geresnis kelias yra ne reforma, o evoliucija.
M. Vriesas tai pat pabrėžė, kad Įrodymais grįstas viešasis valdymas yra tarpdisciplininis objektas, todėl turi būti analizuojamas iš daugelio akademinių disciplinų perspektyvų. Tik tada galėsime turėti pakankamus, ne trivialius įrodymus vieniems ar kitiems sprendimams priimti“, – seminarą „Evidence-Based Public Governance?“ apibendrino KTU VPAI direktorius.
