KTU vis plačiau Lietuvai praveria duris į Azijos tigru dėl staigaus ekonominio šuolio vadinamą Taivaną. Spalį KTU dėstęs Nacionalinio Tsing Hua universiteto finansų profesorius Che-Chunas Linas į savo tėvynę parvežė svarbią žinią apie aukštą studijų kokybę mūsų šalyje ir siekį skatinti mokslo, technologijų ir verslo bendradarbiavimą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su dviem didžiausiais Taivano (oficialus pavadinimas – Kinijos Respublika) universitetais, kurie prestižiniame „QS World University Rankings 2014“ reitinge patenka tarp geriausių 200 pasaulio aukštųjų mokyklų. Nacionalinis Taivano universitetas užima 76-ąją, Nacionalinis Tsing Hua universitetas – 167-ąją.
Tsing Hua universiteto Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Ch. Lino viešnagę koordinavęs KTU ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas pabrėžė šio vizito reikšmę: „Taivanas pagal ekonomikos išsivystymą yra lyderių grupėje pasaulyje, o pastaruosius 30 metų jo ekonomika kasmet augo po 8 proc. todėl tikrai ko turime pasimokyti iš šios šalies“.
– Lietuva – pirmoji Baltijos regiono šalis, kurią aplankėte. Kokie pirmieji jūsų įspūdžiai?, – paklausėme Ch. Lino.
– Įspūdžiai geri – šalis graži, žmonės puikūs. Esu dėkingas už svetingumą. Kiek žinau, esu pirmasis profesorius, pakviestas dėstyti iš Taivano jūsų šalyje. Manau, kad tai labai gera glaudesnio bendradarbiavimo pradžia su KTU, kurio vienas iš prioritetų yra tarptautiškumo skatinimas.
Lietuvos geografinė vieta yra gera – Europos vidurys. Mes matome Baltijos ir Skandinavijos šalis kaip vieną regioną, kuris Taivano Nacionaliniam Tsing Hua universitetui galėtų būti nauja bendradarbiavimo erdve.
– Taivanas garsėja kaip mokslą, technologijas ir verslą puikiai sujungusi šalis. Ką patartumėte jūsų pėdomis norinčiai sekti Lietuvai?
– Būsiu atviras – sėkmingam mokslo, technologijų ir verslo bendradarbiavimui sukurti skyrėme daugiau nei 30 metų. Mūsų ekonomika buvo silpna, todėl valdžia stengėsi persiorientuoti į technologijas, IT. Buvo įkurtas technologijų parkas, tyrimų institutas, tarp jų buvo stiprus ryšys. Taip pat keitėsi požiūris į sukurtą produktą – ką galime pasiūlyti verslui.
Visą tai pasiekti per keletą metų būtų sunku, nes dar neturite reikiamos infrastruktūros, finansavimas gal nėra pakankamas. Tačiau, žinoma, galite sutrumpinti savo kelią, remdamiesi Taivano ar Pietų Korėjos pavyzdžiais. Jei viskas klostysis sėkmingai, visa tai gali trukti 5-10 metų.
Taivanas bendradarbiauja su Europa, turi bendrų įmonių Čekijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Čekijoje vykdome tik gamybą, o Vokietijoje bendradarbiaujame aukštųjų technologijų srityje. Jūsų šalis turi apsispręsti, kuriuo keliu eiti – gamybos ar mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (R&D). Manyčiau, kad jums vertėtų eiti R&D keliu, žinoma, neužmirštant ir kitų sričių.
– Skaitėte paskaitas bakalaurams ir magistrams, apžiūrėjote Universitetą. Kokią žinią apie Lietuvą ir KTU parvešite į Taivaną?
– Būsiu atviras: prieš atvykdamas čia, nežinojau ko tikėtis iš Baltijos šalių, nes nieko apie jas nežinojau. Mūsų šalis skiria didelis atstumas, todėl čia atvykstama nebent turistiniais tikslais. Dėl šios priežasties mano kolegos bus labai smalsūs – kokie mano įspūdžiai, kokias žinias apie jūsų šalį, aukštąjį mokslą parsivežiau.
Universiteto pastatai įrengti naujai, įranga gera, galbūt auditorijose pasigendu daugiau techninių priemonių – didelių vaizdo projektorių ir pan. Apibendrinant – studijų ir mokslo kokybė gera. Malonu buvo sužinoti, kad į KTU studijuoti yra atvykęs pirmasis studentas iš Taivano. Aš maloniai nustebintas.
Ko aš norėčiau – Taivano Tsing Hua Nacionaliniame universitete matyti studentus iš Lietuvos ir, kad šis apsikeitimas studentais vyktų nuolat. Tai padėtų išsaugoti ryšį, kurti bendras veiklas.
