Lapkričio mėnesį vyko 6-oji Lietuvos sociologų draugijos nacionalinė konferencija, kurios metu buvo skelbiami geriausi metų sociologijos magistro darbai. Konkurse dalyvavo šiais metais apginti sociologijos magistro darbai, kuriuos siūlė pačios institucijos. Komisija, kurią sudaro ekspertai iš Lietuvos ir užsienio institucijų, atrinko 3 geriausius darbus, kurie buvo apdovanoti.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Indrė Bartlingaitė buvo apdovanota 2-osios vietos prizu už darbą „Ekologinės sąmonės dimensijos ir tipologijos: tarptautinė lyginamoji analizė”. Darbo vadovė – doc. dr. Aistė Balžekienė.
Džiaugiamės Indrės įvertinimu ir pateikiame trumpą interviu su studente:
Savo darbe rašėte apie ekologinę elgseną. Kodėl būtent ši tema labiausiai sudomino?
Temą išsirinkti buvo išties sunku, nes sritis man buvo nauja. Pirmiausia nusprendžiau dirbti su antriniais duomenimis, o tada jau klioviausi nuojauta. Pagal Erasmus mainų programą studijavau Austrijoje ir pastebėjau tam tikrus ekologinės elgsenos skirtumus. Tikriausiai tai ir pakurstė smalsumą ir mano norą plačiau pasidomėti bei sužinoti kokia situacija kitose šalyse.
Ar buvo sunku rašyti tokia tema? Ar ne/trūksta informacijos Lietuvoje?
Vienas didžiausių iššūkių ir diskusinių objektų buvo pasirinkta darbo objekto koncepcija ir būtent tai, kad sociologų mokykla, kurios požiūriu rėmiausi, į ekologinę sąmonę žvelgė kiek kitaip nei didieji klasikai. Dėl to kartais kildavo dvejonių, bet apskritai manau, kad lengvų temų nėra. Svarbu tikėti tuo, ką darai ir sugebėti savo sprendimus bei nuomonę pagrįsti, bet, jei tikrai nuoširdžiai ir kruopščiai rašai darbą, tai visai nesunku tai padaryti.
Informacijos nebuvo daug, bet kas tikrai domisi – randa. Tik tai dauguma informacijos užsienio kalbomis. Šį klausimą galėčiau atsakyti pagrįsdama savo darbo rezultatais: Lietuvos gyventojai savo ekologines žinias vertina gan gerai, t.y. ~45 proc. mano, kad jų ekologinių žinių lygis aukštas. Atrodytų, kad situacija visai nebloga, bet pažvelgus į tai tarptautiniame kontekste paaiškėja, kad tie 45 proc. yra labai mažai. Pagal ekologinių žinių lygį tarp visų tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos gyventojai užėmė paskutinę vietą. O tai jau priverčia susimąstyti. Visgi Lietuva dar tik pamažu pradeda vystyti savo ekologinę sąmonę ir viskas prieš akis.
Kokias išvadas padarėte?
Mano darbas buvo tarptautinė lyginamoji analizė, kurios rezultatas – 4 tipologijos. Kiekvienu atveju išvados būtų skirtingos, bet, žinoma, dažniausiai domina tai, kas artimiausia – t.y. Lietuvos situacija. Šiuo metu situacija nedžiugina, nes lietuviams trūksta ir reikalingų žinių, ir teigiamo požiūrio į aplinką, noro keisti savo elgesį, kad ne tik šiandien turėtume mus supančią aplinką, bet, kad ir ateities kartoms turėtume ką palikti. Kol kas žmonija elgiasi taip, lyg rytojaus nebūtų, nežiūri toli į ateitį [..”o po mūsų nors ir tvanas”,..]. Lietuva dar tik pradeda mokytis, ugdyti savo ekologinę sąmonę, o mokymosi procesas visada šiek tiek užtrunka. Ypač, kai reikia perauklėti šitiek žmonių. Visgi progresas vyksta ir jau yra vykdoma nemažai įvairių akcijų – parduotuvėse raginama naudoti daugkartinius maišelius, produktai žymimi specialiais ženklais, vykdoma švaros akcija „Darom” ir kt. Žinoma reikėtų rengti ir daugiau švietėjiškų akcijų, orientuotų tiek į individualios veiklos pasekmes, tiek ir į bendresnį požiūrį į aplinką. Aš manau, kad kiekvienas turėtų pradėti nuo savęs ir klausimo „ką aš galiu padaryti?“. Kuo gražiau sutarsime su aplinka, tuo gražesnė bus ir pati aplinka.
Ar pati prisidedate prie „ekologiško gyvenimo būdo“? Kokiomis priemonėmis/ veiksmais?
Darni raida, skatinanti atsakingą, aplinką tausojančią elgseną ir formuojanti ekologinę kultūrą, yra vienas iš KTU veiklos prioritetų, tad Indrės darbas yra dar vienas žingsnis į ekologiškesnį rytojų.
