Nuo prasidėjusio vėžio ankstyvo diagnozavimo iki įtrūkimo keleivinio lėktuvo sparne aptikimo – akimi nepastebimo ultragarso tyrimai ir jo pritaikymo vaisiai žmonių gyvenimą gelbsti kiekvieną dieną.
Padeda išvengti aviakatastrofų
Šiandien tyrimas bei stebėjimas ultragarsu – vienas iš pagrindinių ekologiškų įrankių, vykdant žmogaus organizmo bei žmogų supančios aplinkos stebėseną ir diagnostiką.
Dėka ultragarso užtikrinamas kasdienis žmonių saugumas – užkertamas kelias įvairioms lėktuvų katastrofoms, žmonės keliauja saugiai, net nepagalvodami, kad prie to prisidėjo ultragarsą tyrinėjantys mokslininkai.
Pavyzdžiui, ultragarsas iki minimumo sumažina tikimybę, kad lėktuvas dėl konstrukcijos nestabilumo patirs avariją ore – ultragarsu, neardant lėktuvo korpuso, galima aptikti dar tik besiformuojančius ir prasidedančius jo sparno medžiagų atsiklijavimo bei atsisluoksniavimo defektus. Ultragarsu tikrinamas ne tik didžiausias šiuo metu pasaulyje keleivinis lėktuvas „Airbus A380“, tačiau ir keleivinių laivų korpusai bei greitaeigių traukinių ratai.
Ultragarsas – civilizacijos variklis
Didžiulį indėlį šiame moksle įneša ir lietuviai, šiuos tyrimus ultragarsu atliekantys „Santakos“ slėnio KTU Mokslo, technologijų ir verslo centre (KTU MTVC), įsikūrusiame prof. Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo institute.
Čia mokslininkai ne tik padeda užtikrinti aviacijos saugumą, tačiau ultragarso žvilgsnį „nukreipia“ ir į pramonės objektuose vykdomus gamybos procesus.
Žemiausių ultragarso bangų dažniais tiriamos didelių gabaritų inžinierinės konstrukcijos, tokios kaip vėjo jėgainių sparnai, siekiantys nuo dešimčių metrų iki 100 metrų ilgio, pagaminti iš daugiasluoksnių anglies ir stiklo pluošto konstrukcijų. Analogiškų tyrimų prireikia ir patiems vėjo jėgainių bokštams, siekiantiems iki 150 metrų aukščio, o taip pat naftos produktų ir dujų tiekimo vamzdynams, net 80 metrų skersmenį siekiančioms kuro talpykloms.
Nors eilinis gyventojas ir nėra tiesiogiai susidūręs su ultragarso tyrimais, tačiau netiesiogiai jie kasdien ne tik gelbsti tūkstančius gyvybių, tačiau ir leidžia civilizacijai sparčiais žingsniais judėti priekin.
Dar vienas įrodymas, kad ultragarso tyrimai neatsiejami nuo mūsų kasdienybės – beveik kiekvienuose namuose randamos sienų ar grindų keraminės plytelės. Vidutiniais ultragarso dažniais kontroliuojama jų kokybė gamybos procesuose. Be ultragarso tyrimų, tokios plytelės nuolat trūkinėtų.
Ir tai – tik keletas pavyzdžių, kaip ultragarsas prisideda prie mūsų gyvenimo gerinimo, mums to nematant. Didelio galingumo poveikio ultragarsas pramonėje naudojamas medžiagoms kaitinti, oro pašalinimui iš metalo lydinių ir skysčių, detalėms valyti ir suvirinti, taip pat aliuminiui ir jo lydiniams lituoti.
Ginklas kovoje su vėžiu
Visgi bene svarbiausias ultragarsinių tyrimų panaudojimo būdas – ankstyvas vėžio diagnozavimas. Tai viena prioritetinių KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto tyrimų krypčių medicininiuose taikymuose.
Ultragarsu galima nustatyti ne tik besiformuojančius auglius, tačiau ir vidinius audinių pažeidimus, gydyti uždegimus ar moters gimdą – toks diagnostikos metodas kasdien pasaulyje išgelbsti tūkstančius gyvybių ir neturi jokio pašalinio poveikio pacientui.
Skenuojant žmogaus kūną ultragarsu, registruojamas aidas ir jo pokyčiai, mat kaulai, riebalai ir raumenys jį atspindi skirtingai. Atspindėtos ultragarso bangos paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane.
Be to, ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai, atbaidomi kenkėjai, kurmiai, tarakonai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.
Ultragarso tyrimo panaudojimo galimybės bei nauda šiandien – sunkiai išmatuojamos. Galime didžiuotis, kad šioje srityje lenkiame ne tik kaimyninių šalių, bet ir kai kuriuos žymius Vakarų Europos mokslinių tyrimų centrus.
Kauno technologijos universiteto
Prof. Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo instituto
vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius dr. Renaldas Raišutis
