Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriuje dirba daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Tai yra viena iš daugiausiai darbo vietų sukuriančių šalies apdirbamosios pramonės sričių. Vis tik nemažai lietuvių mano, kad tekstilės pramonė mūsų šalyje yra beveik išnykusi.
Kokią yra tikroji tekstilės pramonės situacija Lietuvoje pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Tekstilės inžinerijos absolventas, bendrovės „Liningas“ generalinis direktorius dr. Raimundas Abromavičius.
– Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad tekstilės pramonės Lietuvoje nebėra. Kokia situacija yra iš tiesų?
– Tekstilė niekur nedingo. Gal išnyko Lietuvoje žinomi senųjų tekstilės įmonių vardai, tačiau jų vietoje įsisteigė kitos, lietuviams mažiau žinomos įmonės. Dabartinės tekstilės įmonės yra labiau orientuotos į eksporto rinkas, todėl Lietuvoje apie jas mažai girdime.
Kita priežastis, kad didelė dalis Lietuvos tekstilės gaminių yra gaminami pagal didelių rinkos žaidėjų užsakymus ir gaminiuose nurodytas būtent jų vardas. Europoje tarp specialistų puikiai žinomos tokios tekstilės įmonės, kaip „Klasikinė tekstilė“, „Garlita“, „Omniteksas“, „Liningas“, „Liteksas“, „Lietlinen“ ir dar daug kitų.
– Papasakokite apie jau ne vieną dešimtmetį veikiančio įmonės „Lningas“ veiklą. Kuo išskirtiniai jūsų vadovaujamos bendrovės gaminiai?
– „Liningas“ yra viena didžiausių viskozinių ir acetatinių pamušalinių audinių gamintojų Europoje. Per metus įmonė pagamina apie 10-11 mln. metrų aukštos kokybės pamušalinių audinių, kurie naudojami siuvant gerai žinomų firmų rūbus ir galanterijos gaminius – „Pierre Cardin“, „Zara“, „S’Oliver“, „Mont Blanc“, „Rimowa“ ir kt. Įmonė yra užsirekomendavusi kaip patikima geros kokybės audinių gamintoja.
Didžiausias įmonės turtas yra darbuotojai. Geras, bendradarbiaujantis kolektyvas pajėgus išgyventi ir esant rinkos pakilimams ir nuosmukiams. Dėl darnaus kolektyvinio darbo ir patyrusių specialistų mes galime pasiūlyti itin greitą ir kliento poreikiams pritaikytą sprendimą. Žinoma, labai svarbus yra ir įmonės savininkų palaikymas esant sunkesnėms situacijoms.
– Kuo kūrybiškumas ir šiuolaikinės technologijos yra svarbūs tekstilės pramonėje?
– R. Abromavičius: Tekstilė, kaip ir kitos pramonės sritys, vystosi ir tobulėja. Didžiausius pelnus ir vertę įgyja įmonės, kurios siūlo rinkai naujus, inovatyvius produktus, kurių niekas kitas dar negali pasiūlyti.
Tobulėjimas turi vykti nuolat, kitaip po kelerių metų visi pamirš įmonę, kuri netobulėja. Tobulėjimas turi vykti lygiagrečiai asortimento, įrangos, personalo ir teikiamų paslaugų srityse. Tobulėjant tik vienai sričiai, ateityje kils problemų dėl įvairių nesuderinamumų – personalas nesugebės suvaldyti sudėtingų įrenginių, seni įrenginiai nebus tinkami naujam asortimentui ir t.t).
– Jei galėtumėte profesinį kelią rinktis iš naujo, ar tekstilės inžinerija vėl būtų jūsų pasirinkimas?
– Mes galim planuoti ir sakyti, kad darytumėm kitaip, bet gyvenimas viską sustato savaip. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, manau , kad nekeisčiau savo pasirinkimo. Tekstilė yra labai dinamiška ir besivystanti pramonės ir mokslo sritis. Man įdomu dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje su nuolat tobulėjančiais procesais ir produktais.
Informaciją apie KTU Tekstilės inžinerijos studijų programas galite rasti: http://ktu.edu/lt/programa/b/tekstiles-inzinerija http://ktu.edu/lt/programa/m/tekstiles-inzinerija
